Netinkamas darbo santykių įforminimas mokestinių prievolių nekeičia 2011 m. sausio 7 d., Vilnius. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) ir Valstybinė darbo inspekcija praneša, kad yra visos galimybės ir sąlygos įvertinti, ar konkrečią veiklą vykdančios įmonės santykiai su darbuotojais yra registruojami tinkamai – ar įmonei dirbantys asmenys yra jos tikrieji darbuotojai ir todėl turi būti sudarytos darbo sutartys, ar asmuo, vykdydamas savo verslą, tai įmonei kaip vienam iš savo klientų tik suteikia paslaugą. Kartu vertinama ir tai, ar verslo liudijimuose nurodyta veikla yra susijusi su įmonės veiklos sritimi. VMI akcentuoja, kad santykiai tarp šalių – darbdavio ir darbuotojo, bendrovės ir jai paslaugas teikiančių asmenų ir pan. – turi būti įforminti atsižvelgiant į tikrąjį jų turinį, pagal kurį ir turi būti apskaičiuojami bei sumokami mokesčiai. „Nors individuali veikla, įskaitant veiklą, įsigijus verslo liudijimą, kaip ekonominės veiklos vykdymo forma, buvo sukurta, siekiant skatinti pradedančiuosius verslininkus, didinti šalies gyventojų verslumą, VMI yra nustačiusi nemažai bendrovių, kurios, siekdamos išvengti mokesčių, faktiškai įmonėje dirbančius žmones (nekilnojamojo turto perleidimo tarpininkus, draudimo brokerius ir t.t.) „paverčia” individualią veiklą vykdančiais verslininkais, taip išvengdamos prievolių, susijusių su gyventojų pajamų mokesčio, socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų mokėjimu”, – sako VMI viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas. Verslininkai turėtų žinoti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 10 straipsnyje nustatyta, jog mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai, todėl, jei gyventojo įmonei teikiamos paslaugos iš esmės atitinka darbo santykius*, tai mokesčių administratorius gyventojo iš tokios veiklos gautas pajamas laikys darbo santykių pajamomis, o tai reiškia, kad darbdavys turės įvykdyti visas su tuo susijusias mokestines prievoles. VMI primena, kad Mokesčių administratorius individualią veiklą gali vertinti kaip darbo santykius, jeigu: • paslaugos teikiamos vienai įmonei, kuri neretai dar ir suteikia gyventojui darbo vietą, darbo priemones; • gyventoją su įmone saisto tam tikri įsipareigojimai, pvz., vykdo įmonės nurodymus, dalyvauja įmonėse organizuojamuose mokymuose, seminaruose, užsiėmimuose ir/arba kitų juridinių ar fizinių asmenų organizuojamuose kursuose, kuriuose gyventojas privalo dalyvauti įmonės nurodymu; • gyventojas įsipareigoja formuoti teigiamą įvaizdį apie įmonę visuomenėje, laikytis įmonės nustatytų etikos reikalavimų; • gyventojas paslaugų teikimo sutartis su klientais sudarinėja ne savo, o įmonės, iš kurios gauna atlygį už klientui suteiktas paslaugas, vardu; • gyventojas dalį užmokesčio (dažniausiai – minimalią algą) gauna pagal darbo sutartį, o kitą dalį – kaip individualios veiklos pajamas; • nustatoma kitų darbo santykiams būdingų aplinkybių. VMI specialistai, nustatę darbo santykiams būdingų aplinkybių ir įvertinę jų visumą, individualią veiklą vertina kaip darbo santykius ir iš tokios veiklos gautas pajamas apmokestins kaip darbo ir/ar jo esmę atitinkančių santykių pajamas. VMI primena, kad apie pastebėtus mokestinius pažeidimus galima pranešti VMI pasitikėjimo telefonu 1882, užpildžius anketą VMI interneto svetainėje www.vmi.lt arba atvykus į apskrities valstybinę mokesčių inspekciją. O apie darbo santykių įteisinimo formos pažeidimus galima informuoti LR Valstybinę darbo inspekciją telefonu 8 (5) 2139750. *GPM įstatyme nurodyta, kad darbo santykiai arba jų esmę atitinkantys santykiai – tai santykiai, kai darbas atliekamas pagal darbo sutartį, taip pat bet kokia kita veikla, vykdoma teisinių santykių, kurie iš esmės (susitarimu dėl darbo apmokėjimo sąlygų, darbo vietos ir funkcijų, darbo drausmės ir kt.) atitinka darbo sutarties sukuriamus darbdavio ir darbuotojo santykius, pagrindu. Individualios veiklos sąvoka, kuri šalies mokestinėje sistemoje atsirado siekiant skatinti smulkų ir vidutinį verslą, teigia VMI viršininko pavaduotojas, taip pat išdėstyta GPM įstatyme: individuali veikla – tai savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį. Savarankiškumas yra esminis individualios veiklos požymis, parodantis gyventojo individualios veiklos santykių skirtumą nuo darbdavio ir darbuotojo santykių. Kai gyventojo santykiuose su kita sandorio puse nėra darbo santykiams būdingų požymių (susitarimo dėl darbo apmokėjimo, darbo vietos, darbo funkcijų, atostogų ar pan.), tai laikoma, kad gyventojo vykdoma veikla yra savarankiška. Papildoma informacija apie nustatytus pažeidimus, slepiant darbo santykius: Klaipėdos AVMI nustatė: Viena garsi šalies neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstaiga tokiu būdu mokėtinus mokesčius „sumažino” trečdaliu, dalį atlyginimo įstaigos vadovui mokėdama kaip atlygį už vadybos kursus, kuriuos jis esą vedė savarankiškai kaip asmuo, vykdantis individualią veiklą. Mokesčių administratoriui vadovo gautą atlygį už kursus pripažinus pajamomis, susijusiomis su darbo santykiais, į šalies biudžetą papildomai apskaičiuota sumokėti apie 90 tūkst. litų nesumokėtų mokesčių. Įstaiga su tokiu mokesčių administratoriaus sprendimu sutiko, patikslino nurodytas išmokų deklaracijas ir papildomai sumokėjo per 40 tūkst. litų gyventojų pajamų mokesčio ir beveik 48 tūkst. valstybinio socialinio draudimo įmokų. Patikrinimo metu nustatyta, kad per kelerius metus už vadybos kursus įstaigos vadovui buvo sumokėta apie pusantro šimto tūkstančių litų, nors paslaugos buvo teikiamos be jokių sutarčių. Įvertinus mokymo įstaigos sandorius su individualią veiklą įregistravusiu įstaigos vadovu paaiškėjo, kad vadybos kursai vyko mokyklos nuomojamose patalpose, buvo naudojamasi mokyklos paruošta seminaro dalomąja medžiaga, jos ryšio priemonėmis, transportu ir kita. Mokyklos patirtos išlaidos liko nepadengtos, nes mokymo įstaiga iš paslaugos teikėjo to nereikalavo. Tai, jog veikla turėjo darbo santykiams būdingų požymių, o gautos pajamos neatitiko individualiai veiklai nustatytų požymių, rodė ir daugiau aplinkybių. Vilniaus AVMI, atlikusi patikrinimą, nustatė, kad Įmonės faktiškai vykdoma veikla – tarpininkavimas fiziniams ir juridiniams asmenims, parduodant, perkant, išnuomojant, išsinuomojant nekilnojamąjį turtą. Tikrinamuoju laikotarpiu Įmonė buvo sudariusi sutartis „Dėl nekilnojamojo turto brokerio paslaugų teikimo” su 37 fiziniais asmenimis, įregistravusiais individualią veiklą, pagal kurias šie asmenys teikė Įmonei tarpininkavimo paslaugas, perkant, parduodant ar nuomojant nekilnojamąjį turtą. Inspekcija, patikrinimo metu įvertinusi Įmonės ir brokerių sudarytas sutartis bei faktines Įmonės ir šių asmenų bendradarbiavimo aplinkybes, konstatavo, kad tarp jų susiklostę santykiai savo esme atitinka darbo santykius. Individualios veiklos forma buvo įforminami faktiniai darbo santykiai, siekiant išvengti GPM nuo su darbo santykiais susijusių A klasės pajamų, VSD įmokų ir įmokų į Garantinį fondą mokėjimo. Todėl šiems asmenims išmokėtos B klasės pajamos patikrinimo metu buvo apmokestintos kaip su darbo santykiais susijusios pajamos. Iš viso su baudomis ir delspinigiais sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo patvirtinta apie 0,6 mln. Lt papildomai mokėtina suma. Panevėžio AVMI vienos bendrovės, užsiimančios grūdų malimo produktų gamyba, operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad įmonės vadovui, įsigijusiam verslo liudijimą grūdų malimo paslaugoms, iš kasos už grūdų malimo paslaugas išmokėta per 80 tūkst. Lt. Išnagrinėjus visas sandorio aplinkybes padaryta išvada, kad sudarant minėtą paslaugų sutartį buvo siekiama išvengti GPM ir PSD įmokų mokėjimo. Bendrovė po VMI patikrinimo pati pateikė patikslintas deklaracijas, papildomai deklaruodama beveik 17 tūkst. Lt mokėtinų mokesčių. Kauno AVMI apskaičiavo beveik 0,7 mln. litų mokėtiną sumą bendrovei, vykdančiai didmeninę prekybą šiluminiais katilais. Bendrovė su gyventojais, vykdančiais individualią veiklą sudarė Agento sutartis dėl prekybos tarpininkavimo paslaugų atlikimo ir išmokėjo išmokas už atliktas paslaugas, tuo siekdama sumažinti mokėtinus mokesčius. Apie Valstybinę mokesčių inspekciją: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), vykdydama įstatymų jai pavestas funkcijas, yra atsakinga už 23 mokesčių administravimą, iš jų pagrindiniai – pelno mokestis, pridėtinės vertės mokestis, gyventojų pajamų mokestis, akcizo mokestis. Valstybinės mokesčių inspekcijos sistemą sudaro biudžetinės įstaigos: centrinis mokesčių administratorius – VMI ir vietos mokesčių administratoriai – apskričių valstybinės mokesčių inspekcijos. VMI teikia paslaugas ir konsultacijas visais mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo klausimais, rengia mokesčių įstatymų komentarus, mokesčių deklaracijas ir jų užpildymo taisykles, vykdo mokesčių mokėtojų kontrolę, išieško laiku nesumokėtus mokesčius, grąžina pajamų mokesčio permokas, atlieka kitas įstatymų numatytas funkcijas. VMI veikia elektroninio deklaravimo sistema, leidžianti šalies mokesčių mokėtojams internetu pildyti ir pateikti deklaracijas, taip pat teikiama daug kitų elektroninių paslaugų. Lietuvos gyventojams ir įmonėms trumpuoju telefonu 1882 Mokesčių informacijos centras teikia konsultacijas gyventojų pajamų mokesčio, socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų, pridėtinės vertės, nekilnojamojo turto, pelno ir socialinio mokesčių, pajamų ir turto deklaravimo klausimais, teikia informaciją apie mokestinių procedūrų vykdymą ir bendrąją informaciją apie VMI. Daugiau galima sužinoti interneto svetainėje www.vmi.lt. Siekiame tapti Jūsų patarėju mokesčių klausimais # # # Darius Buta, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas tel.: +370 5 2687 513, +370 615 46180, faks.: +370 5 2125 611, el. p.: d.buta@vmi.lt # # #