Seimo Migracijos komisija š. m. rugsėjo 27 d. posėdyje svarstė gyventojų migracijos tendencijas ir duomenis apie darbuotojų atlyginimų vidurkius savivaldybėse.
Lietuvos statistikos departamento generalinė direktorė Vilija Lapėnienė akcentavo, kad 2012‒2016 metų laikotarpiu emigravo 211,4 tūkst. Lietuvos gyventojų, imigravo – 108,4 tūkst. asmenų. Bendrasis emigracijos rodiklis (emigrantų skaičius, tenkantis vienam tūkstančiui gyventojų) – 17,5, bendrasis imigracijos rodiklis – 7. Emigruoja (59,2 proc.) jauni (20–39 metų) darbingo amžiaus gyventojai. Didžiąją dalį imigracinių srautų (81,6 proc.) sudaro grįžtantys Lietuvos piliečiai, iš jų 60,4 proc. 20–39 metų amžiaus asmenys.
Per pastaruosius penkerius metus nuolatinių gyventojų skaičius sumažėjo 55 savivaldybėse. Daugiau kaip 12 proc. nuolatinių gyventojų sumažėjo Skuodo, Joniškio, Kelmės, Pakruojo, Pagėgių ir Visagino rajonų savivaldybėse. Pastebimas Lietuvos gyventojų struktūros pokytis, t.y. didėja 65 metų ir vyresnio amžiaus žmonių dalis bendrame gyventojų skaičiuje. 2012 m. pradžioje 65 metų ir vyresnio amžiaus žmonių buvo 18,1 proc., 2017 m. pradžioje – 19,3 proc. Nuolatinę gyvenamąją vietą šalyje pakeičia apie 2 proc. šalies gyventojų.
Pranešėja pabrėžė, kad 2017 metų II ketvirtyje šalies ūkyje dirbo 1 266 tūkst. darbuotojų, tame tarpe 378,9 tūkst. dirbo valstybės sektoriuje (30 proc.) ir 887,1 tūkst. – privačiame sektoriuje. 2017 metų II ketvirtyje šalies ūkio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis – 830 EUR ir šalies ūkio vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis – 653 EUR. Neto darbo užmokestis 2017 metų II ketvirtį, palyginti su 2012 metais, daugiausia padidėjo Neringos, Trakų, Vilniaus, Kauno ir Ignalinos rajonų savivaldybėse (nuo 187 EUR iki 219 EUR), o mažiausiai didėjo Lazdijų, Zarasų, Alytaus, Akmenės, Skuodo ir Vilkaviškio rajonų savivaldybėse (nuo 117 EUR iki 135 EUR).
Ministro Pirmininko patarėjas ekonomikos ir strateginių pokyčių valdymo klausimais Lukas Savickas pristatė XVII Vyriausybės veiksmus emigracijai mažinti ir reemigracijai skatinti. Siekiant didinti Lietuvos, kur gera gyventi, dirbti ir kurti, patrauklumą Vyriausybė savo pastangas telkia į 6 pagrindines kryptys: socialinės atskirties mažinimą; šeimai palankios aplinkos kūrimą; viešųjų paslaugų kokybės gerinimą; patrauklių darbo sąlygų kūrimą ir užimtumo didinimą; verslo aplinkos gerinimą; žmogiškųjų išteklių pritraukimą. Patarėjas pristatė Vyriausybės nuveiktus darbus ir numatytas priemones, siekiant mažinti emigraciją ir skatinant reemigraciją – Vyriausybė Seimui teiks mokesčių, socialinės sistemos tobulinimo ir kitų įstatymų pakeitimų projektus, sudarančius sąlygas veiksmingiau įgyvendinti užimtumo rėmimo priemones, palankiau jaunoms šeimoms įsigyti būstą, didinančius vartotojų, įsigijusių produktus Lietuvos rinkoje ir mokėjimo paslaugų vartotojų apsaugos sistemos veiksmingumą, draudimo produktų skaidrumą, didinančius pirminės teisinės pagalbos prieinamumą, tobulinančius specialiųjų poreikių ir jų lygio nustatymo neįgaliesiems sistemą, užtikrinančius finansavimą ekonomiškai gyvybingiems projektams, kurie dėl didelės rizikos ar ilgo laikotarpio negali gauti finansavimo rinkos sąlygomis. Patarėjas akcentavo, kad dar šiais metais bus sukurti talentų pritraukimo ir išlaikymo Lietuvoje bei centralizuotos užsienio lietuvių ir sugrįžusių asmenų prašymų dėl pagalbos integruotis į švietimo sistemą teikimo sistemų pamatai. Svarbu paminėti ir tai, kad Vyriausybė patvirtino žmogiškųjų išteklių pritraukimo politikos veiklos kryptis ir Vyriausybės kanceliariją paskyrė šios veiklos koordinatore.