2018 m. rugsėjo 27–28 d. Druskininkuose penkioliktus metus iš eilės organizuojama konferencija-diskusijų forumas „Atliekų tvarkymas 2018“. Tai vienas svarbiausių metinių aplinkosaugos renginių Lietuvoje, jis organizuojamas pagal tarptautinius tvaraus renginio standartus.
Lietuvai – ekspertų įžvalgos
„15 metų su atliekų tvarkymu susijusi bendruomenė renkasi tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje, kad įsiklausytų į vieni kitų nuotaikas, poreikius, lūkesčius, bendrystes ir skirtumus. Tai tapo bendro vertybių perkainojimo, supratimo paieškos, susitikimų, įsipareigojimų, veikimo, pokyčių ir partnerystės bei mokymosi vieta“, – sako Lina Šleinotaitė-Budrienė, konferencijos-diskusijų forumo turinio vadovė, UAB „Ekokonsultacijos“ vadovaujanti partnerė.
Dvi dienas vyksiančioje konferencijoje-diskusijų forume daugiau nei 20 pranešėjų iš Lietuvos, Švedijos, Brazilijos, Čilės, JAV dalinsis įžvalgomis apie žiedinę ekonomiką ir jos perspektyvas Lietuvoje bei Europoje, plastikų atliekų problemos mastą ir sprendimo būdus, pakuočių atliekų tvarkymo organizavimą, automobilių atliekas, jų tvarkymą ir kaip tai paveiks dabartines sistemas, biologinių atliekų surinkimą ir apdorojimą, MBA vaidmenį dabartinėje sistemoje ir ateities perspektyvas bei kt.
Praeities pamokos: ar jas išmokome?
Konferencijoje-diskusijų forume „Atliekų tvarkymas 2018“ bus nemažai kalbama apie naująjį 2021–2030 m. valstybinį atliekų tvarkymo sistemos planavimą ir jo procesą. Pasak Vilmos Ramanauskaitės, advokatės, iLAW advokatų kontoros partnerės, Lietuvos parengtoje nacionalinėje Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimo ataskaitoje konkretumo nedaug.
„Ataskaitoje teigiama, jog Lietuva jau pereina prie žiedinės ekonomikos, kurios esą ambicingi tikslai išdėstyti Vyriausybės programos įgyvendinimo plane. Tačiau vienas iš šių Vyriausybės planų, susijusių su žiedine ekonomika, buvo GPAIS. Ar ji jau veikia? Rinkos dalyviai, o ypač verslas, linkėtų realaus planavimo, nes deklaracijos – toli nuo kasdienės veiklos“, – teigia ji.
Forumo turinio vadovė, UAB „Ekokonsultacijos“ vadovaujanti partnerė L. Šleinotaitė-Budrienė sako, kad 2018 m. tvarumo tendencijų ataskaitos rodo, jog tik apie 4 proc. pasaulinių netvarumo / aplinkosaugos problemų sprendimų tenka Vyriausybėms, liūto dalis – verslo, nevyriausybinių organizacijų ir įvairių judėjimų bei tinklų rankose. Ji viliasi, kad aplinkosaugos ateitį Lietuvoje formuos pamatinis vertybinis užtaisas ir įvairiuose tinkluose veikiantys bendradarbiaujantys asmenys bei jų komandos: „Būtina kurti ilgalaikes ir tvarias save organizuojančias sistemas ir struktūras, kurios būtų atsparios besikeičiantiems politikams.“
Savivaldybių laukia naujos užduotys
Ką naujasis valstybės atliekų tvarkymo politikos planavimo procesas po 2020 m. atneš savivaldybėms? Vienareikšmiškai didesnius atliekų perdirbimo rodiklius, maisto atliekų tvarkymo užduotis, galbūt deginimo mokesčius ir tarifus, skirtingus apmokestinimus perdirbamoms pakuotėms ir naują požiūrį į rūšiavimą gyventojams.
Loreta Juškaitė, UAB „Baltic Environment“ direktorė, kelia klausimus, kodėl atliekų tvarkymas Lietuvoje vis dar suprantamas skirtingai tarp sistemos dalyvių: viešam sektoriui tai organizacinė atsakomybė ir pareiga, privačiam verslui – pelno šaltinis, o gyventojui – tik prievolė ir privalomi mokesčiai? Ar įmanoma kalbėtis apie bendruomeninį vieningą supratimą apie atliekų tvarkymą, kaip viešojo intereso paslaugą, kurios nauda dalinamės visi?
Pasak L. Juškaitės, ateityje atliekų tvarkymas iš esmės turėtų keistis, tada ši sritis taps patraukli ir viešajam sektoriui: „Įsivaizduojant ateities atliekų tvarkymo scenarijus, prioritetas bus teikiamas visiškam atliekų perdirbimui, pasiūlant technologijas net ir jų susidarymo vietoje, atsiras atliekų surinkimo automatai gatvėse, bus visiškai atsisakyta atliekų deginimo ir šalinimo į sąvartynus. Atliekų tvarkymas bus ne atliekų tvarkymas, o jų panaudojimas, gaunant tiesioginę naudą ir kuriant dar didesnę ekonomiką.“
Rodo pavyzdį kitiems
Konferencijos-diskusijų forumo dalyviai taip pat bus kviečiami aktyviai diskutuoti apie tai, kokią komunalinių atliekų tvarkymo sistemų kryptį turėtų rinktis savivaldybės, ar gyventojams ir vėl keisis atliekų tvarkymo kainos skaičiavimo metodika, komunalinių, gamybinių, pavojingųjų atliekų bei kitos veiklos atliekų tvarkymo tendencijas ir būtinas intervencijas, taip pat bendrojo naudojimo išteklių valdymo iššūkius ir bendruomeninį atliekų tvarkymą: ar tai įmanoma Lietuvoje?
Savo įžvalgomis apie bendruomeninį atliekų tvarkymą pasidalins Irena Pranskevičiūtė-Blaževičė, organizacijų konsultantė, ekonomikos doktorantė, bendruomeninio valdymo bei saviorganizacijos tyrėja, dirbanti su įvairių šalių organizacijomis, Europos komisija ir EBPO.
Konferencija-diskusijų forumas „Atliekų tvarkymas 2018“ organizuojamas pagal tarptautinius tvaraus renginio standartus bei gerąją praktiką, o ilgametis renginio partneris „SPA VILNIUS Druskininkai“ inicijavo ilgalaikį aplinkosauginį tvaraus verslo projektą, atsisakant vandens plastikiniuose buteliukuose.
⁎⁎⁎⁎⁎
Apie „Atliekų tvarkymas 2018“:
Konferencija-diskusijų forumas „Atliekų tvarkymas“ organizuojamas penkioliktą kartą. Kasmet renginyje dalyvauja virš 250 dalyvių (valstybinių institucijų, savivaldos atstovai, gamintojai, importuotojai, atliekų tvarkytojai, perdirbėjai ir kt.).
Organizatoriai: UAB „Ekokonsultacijos“ ir UAB „Marmelad events“, partneriai: UAB „Technologinių paslaugų sprendimai“, Advokatų profesinė bendrija iLAW, UAB „Exitus“.
Daugiau informacijos www.atliekutvarkymas.com