Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų praėjusiais metais apsipirko internete naudodamiesi išmanųjį telefoną. Šis pirkimo būdas sparčiai populiarėja, o lietuviai juo naudojasi dažniau, nei Europos vidurkis.
56 proc. lietuvių pirkdami internetu naudoja išmanųjį telefoną, rodo „DPDgroup“ užsakymu praėjusių metų gegužės–birželio mėnesiais atlikta apklausa. 2017 metais šis skaičius siekė 45 proc. Palyginti, Europos vidurkis siekia 46 proc.
„Šiandien, išmaniesiems telefonams pasiekus tokį populiarumo lygį, nesunku paaiškinti ir besikeičiančias apsipirkimo internete tendencijas. Dažnas gyventojas peržvelgti elektroninės parduotuvės pasiūlymus bei apsipirkti gali praktiškai bet kur ir bet kuriuo metu. Į tai atsižvelgdamos, į šią sritį daug investuoja ir el. parduotuvės, kurios ieško patogesnių puslapio ar programėlės dizaino sprendimų ar diegia pažangias saugumo priemones“, – teigia „DPD Lietuva“ pardavimų ir rinkodaros vadovas Baltijos šalims Gabrielius Bilevičius.
Duomenys taip pat rodo ir nešiojamųjų kompiuterių populiarėjimo mažėjimą. Prekių užsisakymas, naudojantis nešiojamuoju kompiuteriu, per metus sumažėjo nuo 74 iki 64 proc., tačiau vis dar išlieka populiariausia alternatyva, kuria Lietuvos gyventojai naudojasi šiek tiek dažniau nei Europos vidurkis – 60 proc. Tuo pačiu metu stacionarius kompiuterius internetiniams apsipirkimams naudoja 52 proc., o planšetes – beveik ketvirtadalis – 24 proc. gyventojų.
Nors išmaniųjų telefonų naudojimas apsipirkimams internete sparčiai auga, el. parduotuvių programėlėmis naudojasi rečiau nei kas penktas pirkėjas – 18 proc., o šis skaičius per metus paaugo vos 1 procentiniu punktu. Kur kas daugiau gyventojų naudojasi naršyklėmis – 40 proc. bei naršyklėmis ir programėlėmis vienu metu – 42 proc.
„Mažas procentas besinaudojančių programėlėmis rodo, jog el. parduotuvės dar nepakankamai investuoja į šią sritį – programėlių neturi visai arba jos nėra patogios pirkėjams. Kita vertus, asmens duomenų bei finansų saugumo užtikrinimas ar dizaino sprendimai reikalauja didelių lėšų, kurias skirti gali tik rinkos lyderiai. Tai lemia, jog gyventojai vis dar dažniau naudojasi labiau tradiciniais būdais ir prekes užsisako naršyklės pagalba, o kartais derina abi alternatyvas“, – teigia G. Bilevičius.
Tyrimo „E-shopper barometer Global report“ duomenys. Šį tyrimą „DPDgroup“ užsakymu atliko „Kantar TNS“. 2018 m. gegužės-birželio mėnesiais apklausti 24,328 žmonės 21 Europos valstybėje, Lietuvoje apklausti 805 asmenys.
Apie „DPD Lietuva“:
UAB „DPD Lietuva“ yra tarptautinės siuntų pristatymo grupės „DPDgroup“ dalis. Įmonė yra siuntų pristatymo / kurjerių verslo Lietuvoje lyderė. „DPD Lietuva“ paslaugos – siuntų pristatymas Europos šalyse; nuolat plečiamas hibridinis „Pickup“ tinklas, kurį sudaro siuntų taškai ir savitarnos terminalai. „DPD Lietuva“ šiuo metu dirba per 600 darbuotojų.
Apie „DPDgroup“:
„DPDgroup“ yra antras didžiausias tarptautinis siuntų pristatymo tinklas Europoje. Grupėje dirba daugiau kaip 60 000 siuntų pristatymo ekspertų, yra įrengta daugiau kaip 28 000 „Pickup“ siuntų taškų. Kasdien „DPDgroup“ į 230 šalių pristato per 4 milijonus siuntų, per 2017 metus buvo pristatyta per 1,2 mlr. siuntų visame pasaulyje. „DPDgroup“ turi tris prekės ženklus visoje Europoje: DPD, Chronopost ir SEUR.
„DPDgroup“ priklauso „GeoPost“, kurios pajamos 2017 metais siekė 6,8 mlr. Eur. „GeoPost“ yra holdingo kompanija, kurią valdo „Le Groupe La Poste“.