Europos Komisijai pateikiant naujausių šaliai-narei skirtas rekomendacijas, EK atkreipia dėmesį, kad Lietuva 2018 birželį pradėjo visapusiškas struktūrines reformas 6 srityse – švietimo, sveikatos apsaugos, mokesčių, šešėlinės ekonomikos mažinimo, pensijų ir inovacijų srityse.
„Rekomenduojami Europos Komisijos veiksmai Lietuvai, tokie kaip mokesčių surinkimo gerinimas, švietimo, sveikatos reformos, pajamų nelygybės ir skurdo mažinimas, inovacijų politikos pokyčiai – jau užprogramuoti priimtame struktūrinių reformų pakete, kurį dabar svarbiausia įgyvendinti visa apimti“, – sako Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis.
Daugiau apie struktūrinių reformų paketą: https://lrv.lt/lt/aktuali-informacija/xvii-vyriausybe/prioritetiniai-darbai/strukturines-reformos
„Šešios reformos, įgyvendinamos būtent kartu ir dabar, iš esmės pagerins gyvenimo, darbo ir vaikų auginimo aplinką Lietuvoje. Svarbu paminėti, kad šis reformų paketas yra įvertintas mokslininkų ir juo įgyvendinama 14 iš 18 Lietuvai tarptautinių institucijų pateiktų rekomendacijų. Be to, reformų įgyvendinimas vienu metu padės sumenkinti tas prielaidas, dėl kurių demografija tampa rimčiausių šalies iššūkiu – reformos šalins tiek emigracijos priežastis, tiek mirštamumo priežastis, tiek nedarbo priežastis“, – apie įgyvendinamų reformų naudą kalba Premjero patarėjas ekonomikos klausimais Lukas Savickas.
Mokslininkų įsitikinimu, delsimas ir lėtinimas neigiamai paveiktų planuojamas pertvarkas. Skaičiuojama, kad didžiausias reformų santykinis efektas BVP bus pasiektas maždaug 2025-2027 m., kai reformos lems apie 2 proc. didesnį BVP lygį, arba daugiau nei 1,2 mlrd. didesnį BVP, palyginti su scenarijumi, jeigu jos nebūtų vykdomos.
Reformų socialinis-ekonominis efektas: iš viso iki 2025 m. bus naujai sukurta ir išsaugota beveik 26 tūkst. darbo vietų, tai reikš iki 1,6 procentiniais punktais mažesnį bendrą nedarbo lygį, palyginti su scenarijumi be reformų.
Europos Komisija savo rekomendacijose konstatuoja Lietuvai 2019–2020 m. imtis šių veiksmų:
1. Gerinti mokestinių prievolių vykdymą ir plėsti mokesčių bazę, pereinant prie šaltinių, kurių apmokestinimas mažiau kenkia augimui. Mažinti pajamų nelygybę, skurdą ir socialinę atskirtį, be kita ko pagerinant mokesčių ir socialinių išmokų sistemos struktūrą.
2. Gerinti visų lygių švietimo ir mokymo sistemos, įskaitant suaugusiųjų mokymąsi, kokybę ir veiksmingumą. Gerinti sveikatos priežiūros sistemos kokybę, įperkamumą ir veiksmingumą.
3. Orientuoti su investicijomis susijusią ekonominę politiką į inovacijas, energijos ir išteklių naudojimo efektyvumą, tvaraus transporto ir energijos jungtis, atsižvelgiant į regioninius skirtumus. Skatinti našumo augimą gerinant viešųjų investicijų veiksmingumą. Sukurti nuoseklią mokslo ir verslo bendradarbiavimo rėmimo sistemą ir konsoliduoti mokslinių tyrimų ir inovacijų įgyvendinimo agentūras.