Renginių draudimas: prabanga ar būtinybė?

Nors renginių draudimo praktika Lietuvoje egzistuoja jau 20 metų, jų organizatoriai masinius renginius vis dar draudžia vangiai. Tokias tendencijas draudimo ekspertai aiškina sąmoningumo trūkumu.

Apie tai, nuo kokių grėsmių apsaugo renginio draudimas, ko neįvertina organizatoriai ir kokiomis sumomis verta drausti masinius susibūrimus, kalbamės su „ERGO“ draudimo bendrovės Lietuvoje civilinės atsakomybės draudimo vyriausiąja eksperte Renata Grigaliūte-Groboviene.

Trūksta sąmoningumo

Anot ekspertės, nors organizuojant didelius renginius, koncertus ar varžybas rizika yra neišvengiama, tačiau organizatoriai draudimą neretai įsigyja tik „dėl popieriaus“.

„Stebime tendenciją, kad dažniausiai draudžiami yra tie renginiai, kuriems reikalingas savivaldybės leidimas, arba renginiai vykstantys didelėse arenose bei teatruose, nes draudimo reikalauja patys patalpų valdytojai“, – sakė R. Grigaliūtė-Grobovienė.

Anot pašnekovės, net ir tokiais atvejais, organizatoriai į draudimą dažnai žvelgia atsainiai: renkasi kuo mažesnes sumas, neįsigilina į draudimo sutarties sąlygas ir nesusipažįsta su civilinės atsakomybės draudimo taisyklėmis.

„Daugelis renginius organizuojančių įmonių ar jų atstovų neįvertina nenumatytų aplinkybių ar grėsmių renginio metu. Visi nori tikėti, kad nieko blogo nenutiks, tačiau patirtis rodo, kad gyvenime būna visko. Organizatorius turi nepamiršti, kad jis prisiima atsakomybę už dalyvių ir žiūrovų saugumą, tad nelaimės atveju būtent jam tektų atlyginti patirtus nuostolius ar neturtinę žalą“, – teigė ekspertė.

Kas blogiausio gali nutikti?

Anot R. Grigaliūtės-Grobovienės, priežastys, kodėl renginio organizatoriui gali kilti civilinė atsakomybė, būna įvairios: gaisras, pastato, įrengimų ar scenos griūtis, slidžios grindys, nesaugūs baldai, sudaužyti asmeniniai daiktai, apsinuodijimas ar net renginio atšaukimas.

„Draudimas pirmiausia reikalingas tam, kad organizatorius galėtų apsaugoti  savo interesus –  žalos atveju būtų ne tik atlyginti nuostoliai, bet ir galiotų teisinė apsauga, pavyzdžiui, jei reikėtų apsiginti nuo nepagrįstos pretenzijos. Tuo tarpu neapsidraudus, aiškintis įvykio aplinkybes ir atlyginti žalą reikėtų patiems organizatoriams“, – sakė ekspertė.

Pasak draudimo ekspertės R. Grigaliūtės-Grobovienės, renginio organizatoriaus civilinės atsakomybės draudimo įmoka prasideda nuo 100 eurų, tačiau tikslus jos dydis priklauso nuo daugelio veiksnių: renginio tipo ir rizikingumo, dalyvių skaičiaus, nuo to, ar bus draudžiamos išsinuomotos patalpos, inventorius ir pan.

Konferencija, apdrausta 100 tūkst. Eur sumai

Anot ekspertės, aptartos tendencijos šalyje ateityje turėtų keistis į gerąją pusę, pavyzdžiui, kaimyninėje Latvijoje renginių draudimas jau dabar yra reguliuojamas įstatymo ir privalomas visiems.

„Nors ir vangiai, tačiau Lietuvoje pamažu daugėja ir gerųjų renginio draudimų pavyzdžių. Štai konferencija „Full Digital“, vyksianti šį rudenį, jau yra apdrausta 100 tūkst. eurų suma“, – sakė R. Grigaliūtė-Grobovienė.

Antrus metus rengiamos minėtos konferencijos organizatorius, skaitmeninės rinkodaros ir komunikacijos agentūros „Socialus Marketingas“ vadovas Arijus Žakas neabejoja, kad draudimas reikalingas bet kuriam didelio masto renginiui.

„Drausdami konferenciją, visų pirma galvojome apie savo renginio dalyvių saugumą – norime būti užtikrinti, kad net ir iškilus nenumatytiems nesklandumams, svečiai nenukentėtų, o bet kokiu nelaimės atveju jiems būtų atlyginta visa jiems priklausanti turtinė ar neturtinė žala“, – sakė A. Žakas.

Draudimo ekspertė pritaria, kad geriau apsidrausti iš anksto – tik tada organizatorius galės būti ramus, kad padarė viską, jog renginys praeitų sklandžiai net ir užklupus neplanuotiems netikėtumams.

Marketingo vadovams, vadybininkams ir koordinatoriams skirta skaitmeninės rinkodaros ir komunikacijos konferencija „Full Digital“ įvyks šių metų spalio 29 d. parodų ir kongresų centre „Litexpo“. Savo patirtimi konferencijoje dalinsis žurnalistas, laidų vedėjas ir rašytojas Andrius Tapinas, socialinio projekto „Nebegėda“ įkūrėja, rašytoja ir žurnalistė Beata Tiškevič, „Tele2“ korporacinės komunikacijos direktorius Baltijos šalims Andrius Baranauskas, Influenceriai.lt vadovė Laura Aleksandravičė, „Idea Vilnius“ kūrybos vadovas Jonas Valatkevičius, prekės ženklo „KILIG“ vadovė Ieva Semaškienė ir kiti savo srities specialistai. Daugiau informacijos: https://www.fulldigital.lt/ 

Parašykite komentarą