2019 m. lapkričio 20 d. pranešimas žiniasklaidai
„Valstybinėje tarnyboje dirba tik vagys.“ Tokią ar panašią nuomonę girdime nuolat. Ką turėtume keisti ir ką dar reikėtų padaryti, kad visuomenės požiūris į valstybės tarnautojus pagaliau pasikeistų?
Nuo kitų metų sausio 1-osios įsigalios Seimo priimtas naujos redakcijos Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) įstatymo pataisos. Tikiuosi, kad naujoji deklaravimo koncepcija pakeis požiūrį į privačių interesų atskleidimą, formuos pasitikėjimo viešajame sektoriuje dirbančiais asmenimis kultūrą, didins skaidrumą.
Deklaruoti reikės privačius interesus – tai deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) suinteresuotumą asmenine turtine ar neturtine nauda, ar kitus panašaus pobūdžio interesus. Taigi viešajame sektoriuje dirbantis asmuo savo ar žinomus artimų asmenų interesus turės „perfiltruoti“ ir palyginęs su savo tarnybinėmis funkcijomis įvertinti, ar nėra galimo jų susikirtimo. Tokius galimus susikirtimus ir bus privalu deklaruoti. Čia svarbu paminėti, kad visos privačių interesų deklaracijos bus skelbiamos viešai. Taigi visuomenei bus prieinama informacija apie valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačius interesus.
Deklaruoti padės kiekvienam priimtam į valstybinę tarnybą suformuota preliminari deklaracija, kurią sugeneruos naujame įstatyme numatytas Privačių interesų registras (PINREG). Planuojama, kad jis turės daugiau nei 19 sąsajų su kitais valstybės registrais ir informacinėmis sistemomis, todėl didelė dalis deklaruotinų duomenų bus automatiškai perkelti į preliminarią deklaraciją. Tokiu būdu visi deklaruojami duomenys bus vienoje vietoje.
Numatyta dalis duomenų, kuriuos deklaruojantysis privalės atskleisti visais atvejais – jo paties, sutuoktinio (sugyventinio) darbovietės, juridiniai asmenys, kuriuose jis pats ar sutuoktinis (sugyventinis) turi kontrolinį paketą.
Užmiršusiam įsivertinti ir esant suinteresuotumui deklaruoti pasikeitusius interesus bus siunčiamas raginimas deklaruoti. Tyrimas VTEK bus pradedamas tik tada, kai deklaruojantysis per nustatytą terminą nedeklaruos privataus intereso ar kitų duomenų, pavyzdžiui, kad yra ministras ar pradėjo dirbti kitą darbą. Tačiau jei VTEK turės duomenų, kad asmuo nedeklaravo privačių interesų ir nedeklaravimo laikotarpiu galimai vykdė su savo privačiu interesu susijusias tarnybines pareigas, tyrimas dėl galimo interesų konflikto bus pradedamas nedelsiant, t. y. nesiunčiant raginimo.
Į deklaruojančiųjų sąrašą papildomai įtraukiami viešųjų pirkimų iniciatoriai, t. y. asmenys, kurie įstaigose nurodo poreikį įsigyti prekes ar paslaugas viešojo pirkimo būdu arba parengia tokio pirkimo techninę specifikaciją. Išanalizavus korporatyvinių valdysenų pavyzdžius (ypač energetikos srityje) įtraukiami visų lygių valstybės ar savivaldybių kontroliuojamų bendrovių antrinių bendrovių vadovai ir vadovų pavaduotojai bei aukštųjų mokyklų, kurių vienas iš steigėjų yra valstybė ar savivaldybė, kolegialių valdymo organų nariai.
Naujos redakcijos įstatyme deklaruojančiam asmeniui ar jo artimam asmeniui nustatytas draudimas imti dovanas ar paslaugas, jeigu jos susijusios su deklaruojančio asmens tarnybine padėtimi ar tarnybinėmis pareigomis. Išimtys taikomos įstaigos reprezentacijai ir pagal tarptautinį protokolą ar tradicijas gautoms dovanoms iki 150 eurų.
Taip pat Seime svarstomas siūlymas ženkliai – nuo 300 iki 1600 eurų padidinti administracines baudas už šiurkščius viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo pažeidimus.
Svarbu paminėti ir tai, kad pradės veikti Rizikų ir interesų konfliktų kontrolės informacinė sistema (RIKKIS), kurios tikslas – sudaryti VTEK, deklaruojantiems asmenims bei jų vadovams galimybę įvertinti galimas interesų konfliktų rizikas ir padėti jas valdyti. Pavyzdžiui, riziką didintų artimų asmenų darbas toje pačioje institucijoje, didesnis deklaruojančiojo asmens papildomų darboviečių skaičius, jo dalyvavimas juridiniuose asmenyse ir pan. Deklaruojančio asmens vadovas, norėdamas gauti šiuos duomenis, turės raštu jų paprašyti iš VTEK. Taip įtvirtintas saugiklis, neleisiantis be reikalo smalsauti apie savo darbuotojus.
Visas įstatymas yra suprojektuotas į privačių interesų atskleidimą ir interesų konfliktų prevenciją. Natūralu, kad ir atsakomybė sugriežtinta tuo atveju, kai deklaruojantysis, veikdamas intereso konflikto situacijoje, patenkins savo ar artimo asmens suinteresuotumą. Įstatymo pažeidimas šiuo atveju bus laikomas šiurkščiu, o tai reikš, kad toks asmuo trejus metus negalės būti priimamas į valstybinę tarnybą, skatinamas ar perkeliamas. Šiurkštus viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo pažeidimas pagal specialius įstatymus yra pagrindas ir atleisti iš pareigų, pavyzdžiui, Valstybės tarnybos įstatyme toks pažeidimas laikomas šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu.
Keliant klausimą, ar Seimas nepaliko įstatyminių spragų, leisiančių piktnaudžiauti, norėčiau manyti, kad ne. Naujojo įstatymo taikymo praktika parodys jo privalumus ir trūkumus. Reikėtų suprasti, kad Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas – minkštoji skaidrumo užtikrinimo priemonė viešajame sektoriuje, tai nėra baudžiamasis įstatymas. Numačius deklaruojančiajam pareigą pačiam atlikti pirminį interesų įsivertinimą, pradedame formuoti pasitikėjimo viešajame sektoriuje dirbančiais asmenimis kultūrą. O tai turėtų pamažu pakeisti visuomenėje vyraujančią nuomonę, kad valstybinėje tarnyboje dirba tik vagys.