Renginio tipas: Spaudos konferencija
Renginio data: Sekmadienis, 2020 m. sausio 12 d.
Renginio pradžia: 15:00
Renginio pabaiga: Sekmadienis, 2020 m. sausio 12 d.
Renginio vieta: Tarp Rinktinės gatvės ir Vilniaus Sporto rūmų
2020 metais, Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais, Vilniaus sporto rūmai taps Vilniaus stigma, visų Lietuvos ir pasaulio disidentų susirinkimo vieta, visų pasaulio skaudulių įvaizdžiu. Jos taps smirdinčiomis nukryžiuoto Jėzaus kojomis, prie kurių galėsime prisiglausti, išsiverkti, susiprotėti, jas išbučiuoti.
Ar Lietuvoje yra disidentų? Ką reiškia laisvoje šalyje būti disidentu? Kam jie reikalingi? Kas jiems rūpi? Ko jie siekia? Su kokiomis kliūtimis susiduria? Ką su jais daryti? Kur jiems dėtis?
Kas norėtų su jais susipažinti?
Pabendravimas su Lietuvos disidentais
2020 m. sausio mėn. 12 d., sekmadienį, nuo 14:00 iki 16:00, tarp Rinktinės gatvės ir Vilniaus Sporto rūmų, visi kviečiami pabendrauti su manimi, Andriumi Kulikausku, ir kitais Lietuvos disidentais.
Vienas iš tikslų yra palaikyti Rūta Bloštein, Dovid Katz, Julių Norwillą ir kitus Lietuvos disidentus, kurie pergyvena, kad laisva Lietuva neišniekintų seniausių Vilniaus žydų kapinių, kaip kad jas išniekino Sovietų Sąjunga, ant jų pastatydama Vilniaus Sporto rūmus. Melsime Dievą, kad Lietuvos vyriausybė, Turto bankas, Vilniaus miesto taryba ir Lietuvos žydų bendruomenė atsisakytų savo sumanymo Vilniaus Sporto rūmus paversti Konferencijų ir kongresų centru. Nusiteiksime dešimt metų, kartą į mėnesį, visų svarbiausių švenčių progomis, šioje vietoje telkti įvairiausius Lietuvos disidentus, kad Vilniaus Sporto rūmai taptų Lietuvos votimi, visų jos skaudulių įvaizdžiu, visų jos disidentų traukos židiniu, jų šventa vieta. Tikiu, tai atbaidys visas įmones nuo minčių pasipelnyti iš šios šventos vietos, ir tokiu būdu sužlugdys konkursą surasti operatorių. Išgelbėsime Vilnių nuo jos įvaizdžio kūrėjų.
Vilniaus Gaono metais išmokim Lietuvos žydus atjausti ir jų neskaudinti
Lietuvos Respublikos Seimas patvirtino Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metų programą susidedančią iš 69 veiklų. Pavyzdžiui, Užsienio reikalų ministerija įsipareigojo vykdyti tolerancijos programą #VieningaLietuva, kurios visai nevykdo.
Sukūriau svetainę VieningaLietuva.com skatinti dalyvavimą šiose veiklose su tikslu, „2020 metais išmokim atjausti Lietuvos žydus ir baigti juos skaudinti.” Ypatingai rūpi įtraukti menininkus, kūrėjus, mokslininkus, istorikus, bendrauti su žydais šviesuoliais, išgirsti, įsisavinti, išreikšti tiek litvakų, tiek lietuvių troškimus bei skaudulius, atsakingai išnarplioti dorovinę painiavą. 2020 m. sausio mėn. Lietuvos vyriausybės kanceliarija išsiųs savivaldybėms kvietimą rengti renginius, tad atsiveria daugybė galimybių, kurioms būtų prasminga ir išeivijoje ieškoti rėmėjų.
Išskyrėme keturis pagrindinius skaudulius:
- Nepagarba žydų partizanams;
- Viešas garbinimas lietuvių nusikaltėlių;
- Nejautrumas Vilniaus (Šnipiškių) žydų kapinių klausimu;
- Nebranginimas prof.Dovid Katzo, mūsų laikų Vilniaus Gaono.
Mes, pritariantys, „Lietuvos draugai”, renkamės Vilniuje, „Freunde” restorane, Pylimo g. 22 D, taip pat Kaune ir kitur. Signatarais sutiko būti litvakams jautrūs šviesuoliai, pirmiausiai: Andrius Kulikauskas, Valdas Valiūnas, Chaimas Bargmanas, Dovid Katz, Algimantas Smolenskas, Antonio Chiase, Regina Kopilevich, Henrikas Juodiška, Arkady Kurliandchik, Dobilas Kirvelis, Evaldas Balčiūnas, Linas Vildžiūnas, Silvia Foti, Dalia Epšteinaitė.
Lietuvos žydų bendruomenė ir litvakai disidentai
Lietuvos žydų bendruomenė (LŽB) yra viešasis juridinis asmuo, kurio nariai yra 31 žydų organizacija, įskaitant Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžiu žydų bendruomenes. LŽB atstovauja Lietuvos žydams ir jų organizacijoms.
Linkėtina, kad Lietuvos žydai susiburtų į vieną bendruomenę. Tačiau LŽB nebegali visus apjungti kai tampa Lietuvos valstybės politikos įrankiu, tarsi „geto taryba”. Tuomet ji atriboja ir skaudina dalį žydų ir gadina lietuvių ir žydų santykius.
Ortodoksė žydė Rūta Bloštein, mūsų laikų Nijolė Sadūnaitė, yra surinkusi 46,000 parašų iš pasaulio litvakų ir jų draugų reikalaujančių, kad Vilniaus konferencijos ir kongresų centras būtų statomas kur nors kitur, bet tik ne senosiose Vilniaus žydų kapinėse, kur stovi kapines išniekinę Sporto rūmai. Lietuvos žydų bendruomenė nesidžiaugė šiuo nepaprastu litvakų gaivalu, o priešingai, 2017 m. sausio mėn. 11 d. susirūpino, kad „skleidžiami melagingi gandai”, ir vienpusiškai išdėstė savo susitarimą su Lietuvos valstybe dėl Sporto rūmų rekonstrukcijos.
Pasidalinu laišku, kas sveikatą gadina Lietuvos žydų istorijos ir kultūros almanacho „Brasta” vyriausiajai redaktorei Daliai Epšteinaitei.
Mielas Andriau, ne, nepasveikau. Mano liga nėra peršalimas. Tai nervai. Todėl viską priimu kiek isteriškai. Pav., labai nepatinka logotipas – Gedimino stulpai įsprausti į menorą. Stokoja harmonijos ir prasilenkia su skoniu bei logika. Proginė moneta, „žydų metai” taip pat atrodo kaip kokia provokacija ar noras užmuilinti akis tiems, kurie nepatenkinti esama padėtimi. Atminimo lentų kolaborantams gausėjimas, ąžuolai Noreikos garbei, visuomenės nuotaikos, Genocido Centro triumfai – viskas byloja apie gilėjančias kolektyvinės atminties spragas. Gaono jubiliejiniai metai ir vyriausybiniai renginiai tai įrodo. Kas atsižvelgs į jūsų paneigimus klaidų skyrelyje? V. Valiušaitis, D, Stancikas ramiausiai rašo, neva H. Gewecke buvo išteisintas, tuo tarpu jis pusantrus metus kalėjo. Valiušaitis teigia, neva interviu Lazmanui Gewecke net Noreikos pavardės neminėjo, ogi jis tą pavardę MINĖJO, dar pridurdamas, kad Noreikienė liudijo jo teisme. Ir pateikia jausmingą aprašymą, kaip jo pavaldiniai lietuviai rinkdavosi pas jį ir dainavo „savo krašto dainas”. Noreika, žudikas Alimas, žudikas Požėla, žudikas Juodikis – gražus vyrų choras, ar ne? Žinote, man nusvyra rankos. Savo profesionalią veiklą nutraukiau – žurnalas „Brasta” nustojo ėjęs, ir niekas dėl to nesusijaudino. Aš netikiu vieninga Lietuva. Skambus pavadinimas, analogiškas, kaip Rusijos valdančiosios partijos. Atsiprašau už ilgą laišką. Jums be galo simpatizuojanti Dalia.
2019 m. gruodžio mėn. 6 d. „7 meno dienų” leidėjas Linas Vildžiūnas išdrįso paskelbti Rūta Bloštein laišką, „Kokiais būdais galima užgauliai pažeminti žmogų? Veiksmu, raštu ir žodžiu.” Ją žeidžia litvakams primesta santarvė: primesti Vilniaus Gaono metai, primestas sutikimas Sporto rūmų rekonstrukcijai, primestas „litvakų simbolis”.
2019 m. gruodžio mėn. 13 d. „7 meno dienos” paskelbė LŽB pirmininkės Fayna Kukliansky atsaką, „Gediminaičių stulpai – Lietuvos valstybės ženklas”.
Manau, kad valstybinės institucijos turėtų atkreipti dėmesį į Lietuvos valstybės heraldiką juodinančios ir pavojingą nesantaiką Lietuvoje kurstančios grupės „Vieninga Lietuva“ veiklą. Liūdina, kad savo taikiniu minėta grupė pasirinko Vilniaus Gaonui skirtus renginius, kurie turėtų vienyti visus Lietuvoje gyvenančius žmones ir tapti puikiu Lietuvos žydų kultūrinio palikimo pristatymu.
Norėčiau priminti, kad Lietuvos valstybės heraldikos niekinimas ir nesantaikos visuomenėje kurstymas – veikos, už kurias Lietuvos baudžiamajame kodekse numatyta griežta atsakomybė. Gerbkime Lietuvos, kurioje gyvename, įstatymais įteisintus simbolius, gerbkime savo bendrapiliečius ir neleiskime pavieniams asmenims sumenkinti artėjančių Vilniaus Gaono metų.
Aš buvau kaip tik parašęs straipsnį „7 meno dienoms” visuomenei pristatyti „Vieningą Lietuvą”, bet teko jo atsisakyti. Kaip Linas Vildžiūnas man paaiškino,
Kadangi ji yra „valstybinis žmogus”, rizikuoja ir mano laikraštis, teikiantis paraiškas į valstybės rėmimo fondus. Man tai vis tas pats, aš pensininkas, bet nenorėčiau pridaryti nemalonumų savo bendradarbėms.
Lietuvos žydų bendruomenės taikdarys Geršonas Taicas
LŽB gerai pažįsta „Vieningos Lietuvos” veiklą, nes joje kaip stebėtojai yra dalyvavę LŽB tarybos narys Daumantas Levas Todesas, Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas, ir toliau dalyvauja LŽB savanoris Geršonas Taicas. Pastarasis yra mūsų tarpe pasižymėjęs, kaip taikdarys. Sužinojęs iš mūsų, kad mirė prof. Dovid Katzo mamytė Rivke Feldman Katz (1921-2019), jisai LŽB svetainėje paskelbė užuojautą, ir su mano pagalba patalpino prof.Katzo atsiųstą mamos nuotrauką.
Geršonas Taicas taip pat LŽB svetainėje paskelbė straipsnius gruodžio mėn. 12 d. ir sausio mėn. 7 d., kaip jisai supranta LŽB poziciją dėl Sporto rūmų rekonstrukcijos. Jisai tvirtina, vardan ramybės, geriau pastato negriauti. Užtat jis prieštarauja pasiūlymams atstatyti buvusias kapines. Tačiau jisai asmeniškai lyg ir sutinka, kad Konferencijų ir kongresų rūmai nesiderina su kapinių rimtimi. Siūlau, kad labiau tiktų Lietuvos žydų paveldo muziejus ar Sovietų Sąjungos nedorybių memorialas. Asmeniškai, labai norėčiau, kad profesoriaus Shnayer Leiman gausaus archyvo pagrindu būtų atstatytos kapinės, kaip visos Lietuvos atjautos ženklas, prilygstantis Kryžių kalnui ar Aušros vartams. DefendingHistory.com redaktorius Prof. Dovid Katz, kurio nuomonę už visų gerbiu šiuo klausimu, negailestingai supeikė Geršono straipsnius.
„Vieningos Lietuvos” pozicija yra, kad kapinės būtų atiduotos Vilniaus žydams, kad jie tarpusavyje šią painiavą išrištų. 2019 m. gruodžio mėn. 19 d., kun. Feliksas Baliūnas viešai pritarė tokiam žingsniui. Jisai pirmasis Lietuvos katalikų dvasininkas, viešai pasisakęs šiuo jautriu klausimu.
Mus gina Lietuvos žydų bendruomenė!
2020 m. sausio mėn. 8 d., LŽB savo svetainėje anglų kalba užstojo Grant Gochiną, o kartu ir jam dirbančius istorikus, mane bei Evaldą Balčiūną, prieš mūsų bendrą priešininką, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą.
Grant Gochino tebesitęsiančių skundų, teismų ir susirašinėjimų su taip vadinamu Genocido centro eigoje, Centro direktorė Teresė Burauskaitė ne tik menkino istorinius tyrimus, kuriuos Gochinas užsakė išaiškinti faktus apie Noreiką, bet netgi tvirtino, jog Gochinas šiais tyrimais galimai pažeidė Lietuvos baudžiamąjį kodeksą ir netgi konstituciją. Jinai du iš jo tyrėjų išvadino nemokšomis, stokojančiais istorinės metodologijos, nes be atitinkamo išsilavinimo ir kvalifikacijos. (Vienas, Andrius Kulikauskas, yra [buvo] filosofijos dėstytojas Lietuvoje, universitete, o kitas, Evaldas Balčiūnas, yra prityręs tyrėjas ir rašytojas apie lietuvius karo nusikaltėlius, kuris yra daugelį kartu susirėmęs ragais su Genocido centru.)
„Vieningos Lietuvos” signataras Evaldas Balčiūnas man pasidžiaugė,
man patiko apibūdinimas … dabar vaikščiosiu visas pasipūtęs 🙂
Teisme būtent Dalius Egidijus Stancikas mus menkino, kad mes ne istorikai. Kaip bebūtų, turiu jam dovanėlę, radau straipsnį „Tėviškės žiburiuose”, 1982.VI.3, „Kas sunaikino Plungės žydus?”, kuriame Antanas Gurevičius, rašydamas slapyvardžiu A.Kalnius, gina Joną Noreiką.
Dar reikia pasakyti, kad Šiauliuose ir apskrityje nė vienas žydas nebuvo kpt. Noreikos nuskriaustas. Atvirkščiai, jis juos gelbėjo. Antai apskrities valdyba Vaiguvos dvare turėjo vaikų prieglaudą, kurioje buvo slepiami ir išlaikomi septyni žydų vaikai ir viena moteris, ėjusi sekretorės pareigas. Apskrities viršininkas, kaip ir visi vyresnieji pareigūnai, šį faktą žinodami, rizikuodami savo likimu, tylėjo dantis sukandę, idant paslaptis neišeitų viešumon. Mano šeimai ir man šiame dvare teko gyventi apie tris mėnesius.
Pasirodo, Dalius teisus, kad Jonas Noreika žinojo, kad čia slepiami žydai. Tad mielai kviečiu šalia Sporto rūmų pasikalbėti, ką visa tai reiškia. Siūlau prieš tai paskaityti Gochino „Užklausą dėl Jono Noreikos nusikaltėlių gaujos”, kurią parašiau. Joje aprašoma, kaip kapitono Jono Noreikos vadovaujami sukilėliai 1941 m. liepos mėn. Telšių apskrityje išžudė 300 lietuvių ir 3,000 žydų, ir kaip Jonas Noreika nusivedė savo pavaldinius, žudynių rengėjus Bronių Juodikį ir Povilą Alimą, sveikinti Lietuvos laikinąją vyriausybę. 2018 m. lapkričio mėn. 30 d., „Žemaičių saulutė” pradėjo šią užklausą skelbti dalimis, buvo malonu ją matyti šalia dramaturgo Arvydo Juozaičio kūrybos. Visgi, po ketvirtos dalies, rašytojas Kazys Saja pagrasino teismu, ir atviru laišku pasipiktino, „Paišinas saulutės veidas (Atviras laiškas ne tik plungiškiams)”. Jam Eugenijus Bunka atsikirto Bernardinuose. „Žemaičių saulutei” teko atsisakyti užklausos, ir Genocido centras atsiuntė medžiagą, kurią paskelbė.
O ką mes norime veikti?
15:00 kviečiame žiniasklaidos atstovus mus visus pakalbinti. Pabendravus su Lietuvos disidentais suprasime, kuriais klausimais Lietuvos spauda yra pakankamai silpna, priklausoma, tingi ir neatsakinga. Vilniaus Sporto rūmai taps Lietuvos veidrodžiu, jos sąžine.
Vilniaus Gaono metai atveria galimybę visoje Lietuvoje telkti lietuvių, litvakų ir visų draugystę puoselėjančius ratelius. Padėsime užmegzti ryšius su vietinėmis savivaldybėmis bei išeivijos lietuviais ir litvakais. Nenuilstantis Valdas Valiūnas jau surengė eilę „Vieningos Lietuvos” pasitarimų Kaune. Juose dalyvavo Vilkijos seniūnaitis Algimantas Smolenskas, kurį skaudina žydus Baltarusijoje žudžiusių lietuvių bataliono kapeliono Zenono Ignatavičiaus garbinimas.
Prašysime paramos Lietuvos disidentų veiklai, pavyzdžiui, Chaimo Bargmano ir Aleksandro Vitkaus kelionėms, jų rengiamai knygai, „Holokaustas Aukštaitijoje”.
Linas Vildžiūnas ketina atgaivinti „Atminties namų” veiklą. Jų pagalba Lietuvos mokytojai skatina jaunimą rinkti savo šeimų prisiminimus apie Lietuvos žydus. Dobilas Kirvelis iš Užpalių pasistengs, kad kas rudenį jo kaime būtų pagerbtos lietuvių baltaraiščių aukos. Jo šeima gelbėjo žydus nuo lietuvių.
„Atminties namai” atsisako priimti paramos iš žydų. Edmundas Kulikauskas ieškos šaltinių lietuvių tarpe. Jisai taip pat megzs ryšius su valdininkais ir bandys straipsniais išsipasakoti, kur galime įžvelgti antisemitizmą ir kaip galime jo atsisakyti.
Pokalbiai ir juos palaikantys menai
Sausio mėn. 17 d., popiet, Ramygalos g. 18, Panevėžio žydų bendruomenės namuose, aptarsime „Vieningos Lietuvos” veiklos galimybes. Kitą dieną, šeštadienį, sausio mėn. 18 d., 12:00-13:30, Laisvės a. 5, V.Miltinio teatro foje, vesiu pokalbį, „Mūsiškių” fortas. Kaip ten buvo 1941 m. ir kaip ten bus 2022 m. ?” Supažindinsiu su įvykių eiga, ir su įvykius lydinčiais dokumentais, kaip Lietuvos laikinoji vyriausybė organizavo ir finansavo TDA batalioną ir taip pat koncentracijos stovyklą žydams Kauno VII forte. Supažindinsiu su laišku apie tai, kurį JAV kongreso užsienio reikalų komisijos narys Brad Sherman 2019 m. rugsėjo mėn. 25 d. išsiuntė premjerui Sauliui Skverneliui. Duosime žodį visiems, norintiems pasidalinti savo įspūdžiais ir išgyvenimais, kas mus jaudino spektaklyje „Mūsiškiai”, kas jaudina mūsų šeimų ir Lietuvos istorijose. Supažindinsiu su išeivijos litvakų rabinų sielvartais, kaip deramai sutvarkyti masinę kapavietę, kad ją galėtų lankyti žydai piligrimai jau 2022 m., kai Kaunas bus Europos kultūros sostinė.
Pasikalbėjimams vystysiu meno parodą, kurioje matytųsi įvykių eiga, juos nušviečiantys žemėlapiai, jų dalyviai ir jųjų atsakomybė. Tikiu, istorikai, menininkai, dramaturgai ir kiti šviesuoliai įsijungs ir galėsime aprėpti visas Lietuvos vietoves. Sulyginsiu Genocido istoriko Arūno Bubnio knygas „Lietuvių tautos sukilimas 1941 m. birželio mėn. 22-28 d.” ir „Holokaustas Lietuvoje 1941-1944 m.” (Kaip jisai gardžiai nusijuokė!) Galėsime pasitikrinti ar, kaip tvirtinu, 1941 m. visi lietuvių tautos valios reiškėjai nusikalto žmonijai?
VGTU lektorius Eugenijus Paliokas siūlo surengti pokalbį tarp lietuvių, žaliųjų partizanų ir žydų, raudonųjų partizanų. O bendrai jam rūpi širdingi pokalbiai apie ateitį. Tikimės, kad Vilniaus Sporto rūmai išgarsės, kaip būtent žmoniškų „konferencijų” ir „kongresų”, krivūlių, rimties, traukos vieta.