Šiandien Lietuvos Respublikos Trišalėje Taryboje pradedamas svarstyti ,,Kandidatų į Europos Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narius atrankos tvarkos aprašą“. Lietuvos profesinių sąjungų federacija ,,Sandrauga“ pagal turimą praktinę patirtį prieš 5 metus ir dabartinius atrankos kriterijus bei ,,pritrauktus“ reikalavimus mano, kad skaidrumo ir aiškumo atrenkant organizacijas ir kandidatus kol kas nepadidėjo.
Pradedant analizuoti patį atrankos tvarkos aprašą galite paspėlioti kokiais principais pati atrankos komisija sudaroma vien tik iš ministerijų atstovų. Kodėl komisijos sudėtyje nėra profsąjungų atstovų niekas nesiruošia aiškinti jau eilę metų. Manau, kad tai yra pirmas neskaidrumo požymis. Jei Lietuva turi teisę deleguoti tris atstovus nuo profsąjungų į EESK ( iš viso devyni nariai) tai visiškai nepaaiškinama dėl kokių priežasčių bijoma įsileisti profsąjungiečius į pačią atrankos komisiją.
Dėl kandidatų atrankos. Akivaizdu, kad deleguojanti organizacija geriausiai pažįsta ir įvertina savo narį- kandidatą ir todėl turi prisiimti visą atsakomybę už deleguojamą asmenį. Tačiau atrankos tvarkos aprašas tokios atsakomybės nenustato. Iš ministerijų sudarytai atrankos komisijai būtina atsiminti, kad EESK nariai – ne valstybės tarnautojai ir kad sudėtingos, painios, dviprasmiškos atrankos procedūros nieko nevertos. Patvirtinus atstovus, komiteto narių nevaržo jokios komisijos, jokie nurodymai ir eidami savo pareigas jie yra visai nepriklausomi. O pats EESK turi didžiulę organizavimo ir veiklos autonomiją. Todėl vadovaujantis teisingumo principais būtina siekti, kad konkreti organizacija, ( o ne komisija) deleguojanti savo atstovą turi visiškai laiduoti už savo narį ir atsakyti už tinkamą atstovavimą. Ar bus didesnis pasitikėjimas profsąjungomis – greit pamatysime.
Lietuvos profesinių sąjungų fedaracija ,, Sandrauga“ tikisi, kad naujai, penkerių metų kadencijai į Europos ekonominių ir socialinių reikalų komitetą kandidatai – darbuotojųatstovai bus atrinkti teisingai ir tinkamai.