Viktorija Liauškaitė
Programos „Erasmus jauniesiems verslininkams“ dalyvė Ieva Sviderskienė 2019 m. rugsėjo–gruodžio mėnesiais įgijo naujos verslo patirties, keturis mėnesius stažuodamasi konditerijos įmonėje „Pan & Gato” Prancūzijoje.
Prašom trumpai prisistatyti.
Esu Ieva. Nebuvo taip, kad konditerės profesija būtų buvusi vaikystės svajonė, tuo net nesidomėjau ir tai nerūpėjo. Šia sritimi susidomėjau prieš 6–7 metus. Pradžioje tai buvo tik įdomu, gražu, o vėliau tapo pomėgiu, hobiu. Lig tol dirbau biure vadybininke. Išėjusi vaiko priežiūros atostogų, baigiau konditerio profesijos mokymus Klaipėdos turizmo mokykloje. Pagrindiniam darbui laiko nebeliko. Mokiausi profesinėje mokykloje konditerio profesijos, ten besimokydama ir sužinojau apie galimybę išvažiuoti pagal programą „Erasmus for Young Entrepreneurs“ gilinti žinių konditerijos srityje.
Kas ir kodėl paskatino dalyvauti programoje „Erasmus jauniesiems verslininkams“?
Sužinojusi apie šią programą iškart nusprendžiau joje dalyvauti ir konditerijos verslo mokytis Prancūzijoje, nes šioje šalyje labai senos šios srities tradicijos. Prancūzija – bene viena iš nedaugelio valstybių, turinti tiek daug kepyklų, kepyklėlių ir desertinių – nuo didžiulių iki mažų, šeimyninio verslo modelio. Mano pasirinktoji įmonė „Pan & Gato” – maža kepyklėlė, įsikūrusi be galo nuostabioje vietoje – Annecy mieste, Alpių regione. Šis Prancūzijos regionas skiriasi nuo kitų tuo, kad čia lėtesnis gyvenimo tempas, nors žmonės gyvena labai aktyviai. Netoliese daug slidinėjimo kurortų, tad visi slidinėja. Net vaikučiai, vos pradėję vaikščioti, statomi ant slidžių. Šalia Monblanas, Ženeva, Grenoblis ir daugybė kitų lankytinų vietų.
Ko išmokote verslo vizito metu Prancūzijoje?
Kepyklėlės „Pan & Gato” savininkas Michael Rispe yra konditeris, dirbęs įvairiose vietose ir valstybėse. Buvo šefas-konditeris viešbučiuose, restoranuose, prieš 10 metų nusprendė grįžti į Annecy miestą ir pradėti savą verslą. Su juo aptarėme mano verslo planą, gavau patarimų, kokia verslo pradžia turėtų būti, kokių klaidų reikia vengti ir pan.
Verslo stažuotės metu turėjau galimybę stebėti, kaip organizuojamas „Pan & Gato” kepyklėlės darbas, kaip planuojamas darbuotojų darbo laikas, skirstomi darbai, kontroliuojami užsakymų srautai ir jų įvykdymas laiku. Taip pat sužinojau apie žaliavų atsargų kontrolės sistemą bei kitus kasdienius darbus, užtikrinančius nepertraukiamą kepyklėlės veiklą. Keturis mėnesius teko stebėti didžiulius užsakymų srautus ir gamybą kalėdiniu laikotarpiu. O tai tikrai nėra lengva! Kita vertus, viską įmanoma spėti laiku ir kokybiškai atlikti, svarbiausia – tinkamai organizuoti darbą.
Su kokiais didžiausiais iššūkiais susidūrėte?
Man pats didžiausias iššūkis buvo tai, kad nemokėjau prancūzų kalbos ir tai sunkino stažuotę, negalėjau laisvai bendrauti su visais įmonės darbuotojais. Pats kepyklėlės savininkas Michael Rispe kalbėjo ir angliškai, taip pat ir jo kolega – konditeris Yan Engelman. Stažuotei įpusėjus pradėjau dirbti ir su kitais darbuotojais, kurie nekalbėjo angliškai. Šiek tiek pramokti prancūziškai padėjo vertimo programėlės, jau pati galiu skaityti receptūras prancūzų kalba.
Šiaip prancūzai kitomis kalbomis kalba nenoriai, parduotuvėse retai kur susikalbėsi angliškai. Tiesa, didesniuose miestuose šios problemos beveik nėra.
Kokia buvo kasdienybė įmonėje? Ar lengvai įsiliejote į kolektyvą?
Kasdienybė „Pan & Gato” įmonėje buvo tokia pati, kaip ir kitų darbuotojų – tai bendras darbas su kitais konditeriais. Nemokėjau prancūzų kalbos, tad galėjau dirbti ne su visais kolegomis, o per dieną kildavo begalė klausimų, į kuriuos rūpėjo gauti atsakymus, todėl stažuotės pradžioje nuolat dirbau su konditeriu Yann Engelman. Kartu ruošdavome desertus, kepinius, pyragus, kremus pagal receptūras, jis atsakydavo į mano klausimus dėl gaminimo eigos, produktų tarpusavio sąveikų, kodėl darome taip, o ne kitaip ir t.t. Yann Engelman geranoriškai paaiškindavo, kodėl pasirinktas būtent tas produkto, žaliavos gamintojas arba tiekėjas, kuo šis konkretus produktas geresnis negu kitų gamintojų, atsakydavo į kitus su gamyba susijusius klausimus.
Antroje stažuotės pusėje jau dirbau ir su nekalbančiais angliškai darbuotojais, nes norėjosi pamatyti kuo daugiau, išmokti gamybos paslapčių bei naujovių. Labai džiaugiuosi, kad kolektyvas buvo draugiškas, paslaugus, visi kaip įmanydami stengėsi padėti. Net ir nemokantys anglų kalbos stengdavosi paaiškinti, padėti. Be manęs, įmonėje dirbo dar dvi japonės, atvažiavusios mokytis konditerijos, tad kolektyvas – internacionalus.
Gal pamatėte skirtumų tarp šalies, kurioje stažavotės, ir Lietuvos?
Be abejo, kultūrinių skirtumų yra, nors tai ir ta pati Europa. Tiesiog kitoks gyvenimo būdas, požiūris į maistą, į ekologiją, į darbą. Patys prancūzai labai skirtingi. Žmonės, gyvenantys rytinėje Prancūzijos dalyje – visiška priešingybė gyvenantiems pietų Prancūzijoje. Pastarieji laisvesni, labiau atsipalaidavę.
Annecy mieste, kuriame atlikau stažuotę, žmonės itin konservatyvūs, daugelis turi savo pamėgtas kepyklėlės, sūrines, mėsos parduotuvėles. „Pan & Gato” kepyklėlė, kurioje mokiausi verslo, savo parduotuvę atidaro 6.30 ryte, o prie durų jau būna laukiančių nuolatinių pirkėjų, atėjusių savo pamėgtų kruasanų arba bagetės pusryčiams! Žmonės čia labai patriotiški, stengiasi remti savo šalies, regiono gamintojus. Kai įmanoma, renkasi savo regiono gamintoją, nesvarbu, jis smulkus ar stambus. Lietuviams labai trūksta šio pavydėtino prancūzų bruožo.
Kaip stažuotės metu įgytą patirtį panaudosite kurdama savo verslą?
Be abejo, įgytą patirtį ir žinias bandysiu pritaikyti savo versle. Įgijau patirties dirbti su konditerine įranga, dabar matau įvairių gamintojų privalumus ir trūkumus. Taip pat jau žinau, kurių gamintojų įrangos nenorėčiau turėti savo kepyklėlėje, su kuriais žaliavų tiekėjais norėčiau dirbti ir kt. Taip pat susipažinau, kokiais principais organizuojamas kiekvieno darbuotojo darbo laikas, kokiais kriterijais remiantis skirstomos užduotys, kiek laiko trunka pagaminti konkretų produktą. Įgyta patirtis labai vertinga. „Pan & Gato” įmonė nenaudoja jokių „paruoštukų“ arba mišinių, viskas gaminama vietoje nuo pradžios iki pabaigos.
Kokie Jūsų ateities planai?
Šiuo metu tikslas vienas – hobį paversti pelningu verslu, kuriame bus naudojami tik geriausi ir natūralūs produktai be jokių pakaitalų. Kol kas turiu visai nedidelį nuolatinių klientų būrelį, bet jis, tikiu, ateityje didės. Norisi, kad žmonės gautų kokybišką, natūralų ir gražų produktą. Tuo tarpu savo kepiniais vilioju artimuosius ir draugus. Ketinu kreiptis į Nacionalinę mokėjimų agentūrą dėl paramos verslui.
Europos Sąjungos iniciatyva
GA No784978 – ENGI4NE-2-COS-EYE-2017-4-01 projektas
Šio straipsnio turinys neatspindi oficialios Europos Sąjungos nuomonės. Atsakomybė už informaciją ir nuomonę, išreikštą straipsnyje, visiškai priklauso autoriui.