Tarpininkaujant Prezidentui Gitanui Nausėdai, trečiadienį prie bendro stalo išklausyti vieni kitų siūlymų susirinko švietimo ir mokslo bendruomenių bei politinių partijų atstovai. Šalies vadovas yra ne kartą pabrėžęs, kad švietimo problemų sprendimas yra didžiausias ir ilgiau nebeatidėliotinas valstybės prioritetas. Todėl Prezidentūra inicijuoja pirmąją švietimo ir mokslo bendruomenių ir politikų diskusiją ir ateityje numato tęstinius susitikimus siauresnėmis temomis.
„Šiandien nesame labai optimistiškai nusiteikę dėl to, kas vyksta švietimo sektoriuje. Tad šiandien susirinkome norėdami padiskutuoti pačiais svarbiausiais klausimais“, – sakė Prezidentas. Pasak šalies vadovo, tikintis realių pokyčių ir proveržio švietimo sistemoje, pirmiausia svarbu turinys ir tik paskui instrumentai, kuriais jų sieksime. Švietimo gairės neturi gimti politiniuose koridoriuose, tai – visų bendras reikalas, todėl ypač svarbūs yra specialistų, švietimo ir mokslo pasaulio autoritetų argumentai ir rekomendacijos. Prezidentūra pasikvietė juos ir politikus pasidalinti įžvalgomis, tikėdamasi rasti bendrų taškų, nuo kurių atsispyrusi valstybė greičiau pajudėtų konkrečių sprendimų ir jų vykdymo link.
Prezidento teigimu, svarbu ieškoti būdų įsisenėjusioms problemoms išspręsti. Diskusijų susilaukė švietimo įstaigų kokybės ir vykdomos pertvarkos neefektyvumo klausimas. Pasak šalies vadovo, svarbu, kad švietimui skiriamos lėšos pasiektų mokinius. Todėl pavaldžių įstaigų tinklas turi būti valdomas efektyviai ir nekelti abejonių dėl skaidrumo. Savivaldybės turi būti įgalintos steigti plataus pobūdžio ugdymo paslaugų centrus, jungiančius bendrąjį lavinimą, neformalųjį ir profesinį ugdymą. Susitikime iškelta ir daug abejonių keliančios pedagogų profesinės kompetencijos kėlimo tvarkos ir reglamentavimo problema. Svarstyta, kad sistemos kokybinė priežiūra turi būti sutelkta trijuose Lietuvos pedagogų rengimo centruose. Susitikime buvo iškeltas klausimas dėl jungtinių klasių neefektyvumo, diskutuota, ar nevertėtų šios nepasiteisinusios idėjos atsisakyti.
Siekdama kokybinio pokyčio, Prezidentūra mato būtinybę greičiau spręsti egzistuojančios socialinės nelygybės mažinimo švietime klausimą. Vienas būdų – ankstinti privalomą priešmokyklinį vaikų ugdymą. Ši problema ypač ryški regionuose, kur daug mažesnis procentas vaikų lanko darželius, ir, remiantis tyrimais, vėliau dėl to jų akademiniai rezultatai būna prastesni. Taip pat mažinti atskirtį padėtų visos dienos mokyklos modelio taikymas tose ugdymo įstaigose, kuriose mokosi daug vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių ar esančių iš žemesnio socialinio, ekonominio ir kultūrinio konteksto.
Valstybės vadovas akcentavo, kad proveržio galime tikėtis stiprindami mokslą ir taip didindami šalies konkurencingumą, inovacijas. Tik investuodami į sektorių, kuris kuria aukštą pridėtinę vertę, galėsime užsitikrinti, kad toji moksle sukurta vertė grįš į mokyklas ir švietimą, nes atsiras geriau parengtų pedagogų, naujus atradimus galėsime pritaikyti ugdymo turiniui, taip pat iš mokslo generuojamų lėšų bus galima geriau finansuoti švietimo sistemą. Mokslo bendruomenė pritarė, kad moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai skiriamas finansavimas šiandien yra per mažas – jį reikėtų keisti didinant biudžeto lėšų dalį iki 1 proc. BVP.
Susitikime tiek švietimo ir mokslo, tiek politinių partijų atstovai iškėlė ir daugiau konstruktyvių minčių ir idėjų, opių klausimų. Lietuvos universitetų rektorių konferencija atkreipė dėmesį, kodėl Lietuva yra vienintelė valstybė, neturinti sistemingų priemonių gabiems studentams iš užsienio pritraukti. Lietuvos studentų sąjunga atkreipė dėmesį į socialinės nelygybės problemas patenkant į aukštąsias mokyklas ir studijuojant.
Todėl Prezidentūra, matydama tokio bendradarbiavimo poreikį, pradės tęstinį plataus masto konsultacijų ciklą švietimo ir mokslo klausimams aptarti ir konkretizuoti tarp bendruomenių ir politinių partijų.
Prezidento Švietimo, mokslo ir kultūros grupės vyr. patarėja Sonata Šulcė susitikimui pasibaigus teigė: „Matome, kad iškelti klausimai rūpi visiems, diskusijos buvo prasmingos ir kryptingos. Toks susėdimas prie bendro stalo jau šiandien atnešė vaisių – mes visi ne tik pamatėme, kad galime sutarti dėl labiausiai degančių dalykų, bet ir iš esmės dėl kai kurių jau ir sutarėme – tai dėl priešmokyklinio ugdymo plėtros ir 1 proc. BVP mokslo tyrimams ir eksperimentinei plėtrai.“
Susitikime dalyvavo Romas Baronas (Lietuvos mokslo taryba), Jūras Banys (Lietuvos mokslų akademija), Saulė Mačiukaitė-Žvinienė (Lietuvos švietimo taryba), Vitalijus Mitrofanovas (Lietuvos savivaldybių asociacija), Dainius Žvirdauskas (Lietuvos mokyklų vadovų asociacija), Eugenijus Valatka (Lietuvos universitetų rektorių konferencija), Nerijus Varnas (Lietuvos kolegijų direktorių konferencija), Eigirdas Sarkanas (Lietuvos studentų sąjunga), Arūnas Plikšnys (Švietimo, mokslo ir sporto ministerija), Eugenijus Jovaiša (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), Gediminas Kirkilas (Lietuvos socialdemokratų darbo partija), Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai), Gintautas Paluckas (Lietuvos socialdemokratų partija), Viktorija Čmilytė-Nielsen (Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis), Aušrinė Armonaitė (Laisvės partija).