Artėjant pavasariui, verta prisiminti geros praktikos taisykles, kurios padeda išvengti neekonomiško ir neefektyvaus trąšų ir augalų apsaugos priemonių naudojimo bei dirvožemių alinimo. Patarimais dalinasi AB „Kauno grūdai“ agrotechnologijų plėtros vadovė dr. Edita Juknevičienė.
- Atlikite dirvožemio tyrimą. Tik žinodami, koks yra maisto medžiagų kiekis ir kaip jos pasiskirsto dirvoje, galėsite pasirinkti tinkamiausias trąšas. Patirtys ūkiuose rodo, kad vis dar dažnai investuojama ne į pačias tinkamiausias trąšas, o jas renkantis pasikliaujama „nuojauta“. Visgi pasitikėti galima tik dirvožemių tyrimais, kurie konkrečiam ūkiui leidžia sudaryti efektyvaus tręšimo planą. Atliekant tyrimą, rekomenduojama dirvoje nustatyti šiuos rodiklius: dirvos rūgštumą (pH), humuso kiekį, svarbiausius makroelementus (judrųjį fosforą P2O5), judrųjį kalį (K2O), judrųjį kalcį, judrųjį magnį, mineralinį azotą). Siekiant augalų mitybos optimizavimo, verta nustatyti ir svarbiausių mikroelementų kiekį dirvožemyje, tokių kaip vario, mangano, cinko, boro, molibdeno.
- Daugiau dėmesio skirkite darbinio tirpalo paruošimui. Darbinio tirpalo paruošimas – ypač atsakingas darbas ūkyje. Kad tirpalas neputotų, nesusidarytų nuosėdų, svarbu žinoti tirpalo paruošimo taisykles. Rekomenduojama purškimams naudoti tik švarų vandenį, jį parūgštinti (sumažinti pH), jeigu reikia, naudoti putojimą mažinančias priemones. Didžioji dalis augalų apsaugos produktų efektyviausiai veikia, kai darbinio tirpalo pH 5,5‒ Deja, Lietuvoje purškimams naudojamo vandens pH dažniausiai yra didesnis – pH ~ 8. Dėl to sumažėja pesticidų efektyvumas.
Siekiant augalų apsaugos priemonių efektyvumo, svarbi jų maišymo tvarka. Užpildžius purkštuvo rezervuarą vandeniu ir įjungus maišyklę, pirmiausia rekomenduojama įpilti vandens parūgštintojo. Po to supilame kietos formas turinčius produktus (vandenyje tirpius miltelius/granules), skysčius (vandenyje tirpius koncentratus, suspensijas, emulsijas). Jeigu naudojame organinės/biologinės kilmės produktus (pvz. humines rūgštis, produktus su jūros dumbliais ir kt.), rekomenduojama juos į tirpalą supilti pabaigoje, prieš pilant paviršiaus aktyvias medžiagas. Paviršiaus aktyvias medžiagas, kurios mažina lašelių nunešimą, supilame pačioje pabaigoje. Svarbiausia ‒ visada prieš naudojant augalų apsaugos produktus atidžiai perskaityti etiketę ir laikytis paruošimo instrukcijų. - Mažinkite riziką ligų atsparumo išsivystymui. Siekiant išvengti augalų ligų atsparumo, naikinant kenkėjus ir piktžoles, rekomenduojama naudojamas veiklias medžiagas keisti, rotuoti. Svarbu, kad purškimams naudojamos medžiagos veiktų skirtingais būdais(informaciją apie veiklios medžiagos veikimo būdą suteikia gamintojas ir gamintojo atstovai). Dar viena priemonė mažinti riziką ligų atsparumo išsivystymui – tarpiniais pasėliais pasirinkti kitus augalus nei pagrindinis pasėlis.
- Įvertinkite trąšų sudėtį. Prieš naudojant tiek organines, tiek mineralines trąšas rekomenduojama pasidomėti, kokios kilmės yra žaliava, ir ar ji saugi. Didelės sunkiųjų metalų, tokių kaip chromo, švino, gyvsidabrio, vario ir kt., koncentracijos, taip pat augalų apsaugos produktų likučiai augalus veikia toksiškai. Siekiant gerinti dirvožemių būklę, svarbu, kad naudojamos organinės trąšos nebūtų rūgščios (pH neturėtų būti mažesnis nei 6). Humuso kokybei užtikrinti, huminių ir fulvinių rūgščių santykis organinės kilmės produktuose turėtų būti 3:1/4:1.
- Laikykitės tinkamos sėjomainos ir nepamirškite dirvožemių gerinimo. Siekiant išvengti dirvožemio degradacijos ir erozijos, svarbu ūkyje laikytis tinkamos sėjomainos. Rekomenduojama pasirinkti minimalesnį žemės dirbimą, auginti pupinių šeimos augalus, tarpinius pasėlius, subalansuoti ūkyje naudojamų mineralinių ir organinių trąšų kiekį. Dirvožemius, kuriuose yra mažai humuso (iki 1,5 %) patręšti organinėmis trąšomis.