Akistata su COVID-19 ir karantinas Lietuvoje ne tik turi įtakos ekonominiam šalies gyvenimui, bet ir atnešė pokyčius į kiekvieno iš mūsų kasdienį gyvenimą, rutiną. Pokalbis apie nerimą ir taktikas kaip jį įveikti su psichologu, Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto profesoriumi Aidu Perminu.
– Didelis informacijos srautas apie koronavirusą ir aukštyn kojomis karantino sąlygomis apvirtęs gyvenimas daugeliui žmonių sukėlė stresą. Kaip jį įveikti?
– Taip, ši situacija sukelia stresą, nes yra visiems mums nauja ir įprastos iššūkių įveikimo taktikos, kurių kiekvienas mūsų turime ir taikome, dabar nelabai tinka.
Jei į esamą situaciją pažvelgtume kaip į stresą sukeliantį įvykį, reikėtų prisiminti, kad egzistuoja du streso įveikimo būdai: orientuotas į problemą ir orientuotas į emocijas.
Į problemą orientuotas streso įveikimo būdas yra panašus į įvairių problemų sprendimo taktikas. Norint problemą išspręsti, pirmiausia reikia ją suprasti ir ramiai pagalvoti, su kuo susidūrėme. Tada tikslinga įvertinti visus galimus būdus šiai problemai spręsti, pasverti jų efektyvumą (naudą bei sąnaudas), pasirinkti geriausią sprendimo būdą ir nuosekliai jį įgyvendinti.
Į emocijas orientuotas problemos įveikimo būdas yra nukreiptas į emocinės įtampos sumažinimą, kai nesiimama konkrečių veiksmų problemai spręsti. Problema išlieka, bet žmogus nusiramina. Tam gali padėti bet kokia raminanti veikla: filmų žiūrėjimas, knygų skaitymas, fizinis aktyvumas, įvairios relaksacijos technikos.
Kiekvienas žmogus naudoja abu streso įveikimo būdus ir jų naudingumas priklauso nuo aplinkybių. Jei įmanoma ką nors situacijoje pakeisti, verta dėti pastangas ir siekti, kad problema išsispręstų. Jei situacijos pakeisti nėra galimybių, lieka nusiraminti.
Tad ir karantino sąlygomis tai tinka: vertėtų ramiai įvertinti savo padėtį ir galimybes ją pagerinti. Visi žinome, kad virusas užkrečiamas, bet yra aiškios rekomendacijos, kaip užsikrėtimo galimybę sumažinti iki minimumo. Vadinasi, jei šių rekomendacijų laikysiuosi, tikimybė užsikrėsti labai sumažės. O visa kita nuo manęs nepriklauso, tad ir galvojimas apie tai ar blogi išgyvenimai situacijos nepakeis. Taip pat nusiteikti reikėtų ir dirbant namuose: ši darbo forma man neįprasta, mažiau efektyvi, bet esamoje situacijoje nieko negaliu pakeisti, tad priimsiu ją ir be reikalo nejausiu įtampos.
– TV, radijas, interneto žiniasklaidos platformos šiuo metu yra visų mūsų dėmesio centre. Kaip reikėtų skaityti ir vertinti gaunamą gausią informaciją?
– Žiniasklaidoje sklinda visokių žinių. Kai kurios yra labiau optimistiškos, kai kurios – visai pesimistiškos. Ir niekas nežino, kaip bus, nes įvykiai tikriausiais vystysis kažkokiu trečiuoju keliu. Tokioje nežinioje verta labiau įsiklausyti į racionalias ir optimistines žinias. Tai padės geriau jaustis situacijoje, kurioje mažai ką gali pakeisti.
– Daugeliui dabar dirbant nuotoliniu būdu kyla nemažai iššūkių. Kaip nusistatyti naują dienotvarkę?
– Gali būti, kad darbas namuose yra mažiau produktyvus, nes ši situacija yra nauja, neįprasta, nepatogi. Ilgainiui žmogus prisitaiko prie naujų aplinkybių ir produktyvumas sugrįžta. Dažnai stresą mums kelia pati mintis, kad reikės kažką daryti kitaip, nei esame įpratę. Savo mintyse mes kovojame su realybe, prieš ją burnojame, eikvodami tam energiją. Kitaip sakant, dalį streso „pasigaminame“ patys savo nelanksčiu mąstymu, noru, kad viskas būtų, taip, kaip esame pratę, pokyčių nepriėmimu.
Kita vertus, ne visus darbus įmanoma dirbti namie. Tuomet belieka juos atidėti ir susitaikyti, kad kai kas nebus padaryta.
O kalbant apie dirbti trukdančius vaikus, pagalvokime, jog iš tiesų labai smagu, kad vaikų yra, kad jie bėgioja. Susikaupti tai gal ir trukdo, bet ryšiams su atžalomis palaikyti esama situacija yra palanki. Apskritai mūsų gyvenimas šiuo laikotarpiu turėtų tapti lėtesnis, galėtų atsirasti daugiau bendravimo su šeima, daugiau įsigilinimo į save, daugiau gyvenimo pajautimo.
– Šiomis dienomis tenka išgirsti, kad laiką leisdami namuose žmonės jaučiasi apatiški, praradę energiją ir nesinori daryti to, apie ką seniai svajojo. Pavyzdžiui, susitvarkyti knygų spintą ar nuotraukų albumus.
– Tikslingiau šiuo metu būtų save pamaloninti, o ne pažvalinti. Gal nereikia dabar priverstinai tvarkytis, o verčiau maloniai praleisti laiką – grįžti prie užsiėmimų, kurie kadaise buvo malonūs, bet ilgainiui jiems neliko laiko. Viską užgožė darbas. Dabar, kai darbo mažiau, atsiranda tuštuma, kurią reikia užpildyti. Gali būti, kad malonūs užsiėmimai jau visiškai užmiršti ir žmogus dabar nebežino kuo užsiimti, o neturėdamas užsiėmimo jaučia nerimą. Manau, kad vis tiek kiekvienas mūsų turime sritį, kuri traukia, nors iš pirmo žvilgsnio tai ir atrodo neracionaliai. Reikia įsiklausyti į save.
Kitas atvejis, kai reikia dirbti namie, t.y. teritorijoje, kuri asocijuojasi su poilsiu. Šioje situacijoje pagelbėti gali darbo vietos susiorganizavimas. Darbui reikėtų skirti tam tikrą kambarį ar bent stalą ir dirbti tik ten. Dar labai svarbu susiplanuoti dieną. Svarbu yra pasakyti sau, kada dirbu, o kada ne ir nuosekliai šios dienotvarkės laikytis.
– Į esamą situaciją jautriai reaguoja ir vaikai. Kaip jiems geriausiai paaiškinti esamą situaciją?
– Vaikai yra tėvų reakcijų atspindys. Jaučiančius įtampą tėvus stebi vaikai ir persiima jų įtampa. Suaugusiesiems tai dar viena priežastis, dėl kurios verta nusiraminti, nes savo reakcijomis mes mokome vaikus, kaip jaustis ir elgtis sudėtingose situacijose.