Reaguodama į šalyje besitęsiantį karantiną dėl „Covid-19“ viruso plitimo, aukščiausioji audito institucija (AAI) – Valstybės kontrolė – savo darbus ir bendradarbiavimą su audituojamais subjektais tęsia nuotoliniu būdu. Atsižvelgdama į ekstremaliosios situacijos diktuojamą režimą, institucija supranta, kad šiuo laikotarpiu audituojamų subjektų veikla gali būti apsunkinta, todėl prisitaiko prie jiems patogių darbo metodų.
Šiuo laikotarpiu institucijos auditoriai bendradarbiauja su ministerijomis, ligoninėmis, kai kuriais „Sodros“ skyriais ir kitomis audituojamomis institucijomis, siekdami išsiaiškinti, ar audito procedūros gali būti vykdomos įprasta tvarka. Valstybės kontrolės atstovai siekia įvertinti subjektų prioritetus, stengiasi, kad audito procedūros nesukeltų papildomos apkrovos toms viešojo sektoriaus institucijoms, kurios šiandien sprendžia koronaviruso sukeltus iššūkius.
Vertindama savo ir audituojamų subjektų nuotolinio darbo specifiką ir galimybes susidariusios situacijos metu, aukščiausioji audito institucija peržiūri ir pagal poreikį tikslina kai kurių suplanuotų auditų apimtis ir atlikimo terminus.
Atsižvelgdami į susiklosčiusią sudėtingą situaciją pasaulyje, neišskiriant ir Lietuvos, prieš keletą dienų kartu su išvada dėl Finansų ministerijos parengto 2020–2023 m. ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimo, mes, kaip Fiskalinė institucija, paskelbėme išvadą dėl neįprastos padėties atitikties išskirtinių aplinkybių sąvokai, kuri reiškia, kad šiuo metu Lietuvoje susidariusi arba (ir) numatoma padėtis atitinka neįprasto įvykio sąvokos apibrėžimą. Tokios išskirtinės aplinkybės reiškia ne tik tai, kad galima neatsižvelgti į fiskalinių rodiklių nukrypimą, panaudoti sukauptus fiskalinius rezervus, padidinti skolinimosi limitus, bet ir įsipareigojimą bei atsakomybės prisiėmimą šiuo sudėtingu laikotarpiu. Visuomenė turi būti kuo daugiau informuojama apie šalyje esančią ekonominę situaciją, o ekonominės raidos scenarijus turėtų būti atnaujinamas bent kas ketvirtį.