2020 m. balandžio 9 d. pranešimas žiniasklaidai
Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė per Biudžeto ir finansų komiteto posėdį Seime pareikalavo, kad Vyriausybė Seimui, konkrečiai Biudžeto ir finansų komitetui, pateiktų detalų ekonomikos skatinimo ir finansinių priemonių planą. R. Budbergytės teigimu, veiksminga parlamentinė kontrolė tiesiog būtina, kad milijardinė valstybės pagalba nebūtų iššvaistyta ir pirmiausia paremti bankai bei stambusis verslas, kaip nutiko praėjusios krizės metu. O juk tuos milijardus valstybė ketina skolintis, ir ši skolos našta gula ant mokesčių mokėtojų pečių.
„Yra abejonių, kad valstybės parama gali nueiti iššvaistyta ne tiems, kam ji labiausiai reikalinga, o apsukriausiems ir gebantiems padaryti įtaką sprendimų priėmėjams ar politikos įgyvendintojams. Svarbu, kad tie 5 milijardai eurų, kuriuos Vyriausybė žada kaip pagalbą verslui, nebūtų skirstomi ir leidžiami be parlamentinės priežiūros. Per šią krizę negalime kartoti praeities klaidų“, – sako Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narė.
Pasak R. Budbergytės, Lietuva ir taip smarkiai vėluoja teikdama pagalbą verslui. Latvija ir Estija savo priemones jau įgyvendina, kai tuo tarpu yra skelbiama, kad priemonės, padedančios verslui, nukentėjusiam nuo karantino, išsaugoti likvidumą, bus pradėtos įgyvendinti nuo balandžio vidurio.
„Dabar jau kiekviena diena kainuoja mažėjančias žmonių pajamas ir netgi darbo vietas, ypač sunku smulkiesiems, dirbantiems individualiai, kurie gyvendami „nuo algos iki algos“ neturėjo galimybių prisiauginti „lašinių atsargai“. Pasiūlėme, kad į darbo grupę prie Ekonomikos ir inovacijų ministerijos būtų įtraukta Smulkaus ir vidutinio verslo taryba. Dabar bus galima tikėtis, kad smulkiojo verslo balsas bus daugiau išgirstas ir planuojant pagalbos priemones“, – sako R. Budbergytė.
Biudžeto ir finansų komitetui pareikalavus iš vykdomosios valdžios operatyviai buvo gauta detali ataskaita apie ekonomikos skatinimo ir pagalbos verslui plano įgyvendinimą. Su rodikliais, terminais ir atliktais veiksmais.
„Vis dėlto manau, kad projektuojant didesnes priemones būtina daryti kruopščią kaštų ir naudos analizę. Kai kurios įmonės „Invegos“ priemonės, kurios, pasak biurokratų, šimtu procentų skirtos smulkiam ir vidutiniam verslui, kelia klausimų, pavyzdžiui, kodėl valstybė ketina teikti garantijas iki krizės suteiktoms paskoloms, juk tokių garantijų poveikis ekonomikos stabilizavimui yra nulinis. Arba, pavyzdžiui, nėra iki galo aišku, ar tikrai yra pagrįstas užmojis kompensuoti palūkanas. Belgijoje juk susitarta dėl palūkanų moratoriumo. Taip pinigai gali nukeliauti bankams ir stambiam verslui“, – komentuoja Vyriausybės siūlomas priemones Seimo narė.
R. Budbergytė įsitikinusi, kad Vyriausybė planuodama pagalbos verslui priemones – kam ir kaip bus skirstomi paramos pinigai – turi savo planus pateikti Seimo komitetams, nurodydama konkrečias priemones, jų terminus, kaštų ir naudos analizes.