Seimas po svarstymo pritarė Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimams (projektas Nr. XIIIP-2958(2), kuriais įstatymo lygiu reglamentuojamos socialinės stipendijos.
Įstatyme siūloma įtvirtinti, kad socialinės stipendijos galėtų būti skiriamos aukštųjų mokyklų trumposios, pirmosios, antrosios, trečiosios pakopų, vientisųjų ir profesinių studijų studentams iš valstybės biudžeto lėšų mokamos socialinės stipendijos. Socialinės stipendijos dydis – 6,5 bazinės socialinės išmokos dydžio per mėnesį. Socialinės stipendijos skiriamos studijų semestrui.
Siūloma, kad socialinė stipendija būtų skiriama, kai prašymų skirti socialinę stipendiją priėmimo metu studentas atitinka bent vieną iš kriterijų:
1) jis yra vienas iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienas gyvenantis asmuo, turintis teisę gauti arba gaunantis socialinę pašalpą pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą;
2) turi teisės aktų nustatyta tvarka nustatytą 45 procentų ar mažesnį darbingumo lygį arba sunkų ar vidutinį neįgalumo lygį;
3) yra ne vyresnis kaip 25 metų ir jam iki pilnametystės įstatymų nustatyta tvarka buvo nustatyta globa (rūpyba) arba jo abu tėvai (turėtas vienintelis iš tėvų) yra mirę.
Socialinės stipendijos neturėtų teisės gauti akademinių atostogų išėję studentai; turintys daugiau kaip 3 akademines skolas; studentai, kurie įvykdė studijų programos reikalavimus, tačiau jiems atidėtas baigiamojo darbo gynimas ar baigiamojo egzamino laikymas; šio įstatymo 80 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys.
Numatoma, kad studentui galėtų būti skiriama tik viena socialinė stipendija per studijų semestrą.
„Siūlomos nuostatos padėtų įteisinti lygiateisiškumo principą tarp įvairių studijų pakopų studentų. Tai padėtų sudaryti galimybes didesniam studentų skaičiui gauti aukštesnio lygio išsilavinimą ir dalinai prisidėtų prie studentų finansinių galimybių subalansavimo. Ypač, kai studijuojantys asmenys jau turi sukūrę šeimas ir, kaip dažnai pasitaiko, vienas iš šeimos narių negali tuo laikotarpiu nei mokytis, nei dirbti, tuo pačiu ir uždirbti reikiamų pragyvenimui pajamų. Atsižvelgiant į tai, kad siūlomos teisinės normos yra pamatinės ir esminės, manau, jos tikrai turi būti pakeltos į įstatyminį lygį“, – pritarti projektui ragino Seimo narys Antanas Vinkus.
Socialinės stipendijos mokėjimas būtų nutraukiamas studentui baigus studijas anksčiau, negu numatyta studijų baigimo data, nutraukus studijas ar pašalinus studentą iš aukštosios mokyklos; atsiradus ir (arba) paaiškėjus įstatyme nustatytoms aplinkybėms, dėl kurių studentui negalėjo būti skirta socialinė stipendija.
Siūloma, kad pataisos įsigaliotų liepos 1 dieną.
Projektui po svarstymo vieningai pritarė 120 balsavime dalyvavę Seimo nariai.
80 straipsnis. Valstybės finansavimo studijoms ir studijų kainos kompensavimo atvejai
- 2. Teisės šio įstatymo 77 ir 79 straipsniuose nustatyta tvarka į valstybės finansuojamą studijų vietą ar į studijų kainos kompensavimą neturi:
1) asmenys, pakartotinai studijuojantys pagal tos pačios arba žemesnės pakopos studijų programą, jeigu daugiau kaip pusę tos studijų programos kreditų jie įgijo valstybės biudžeto lėšomis;
2) asmenys, pakartotinai studijuojantys doktorantūroje, jeigu daugiau kaip pusę doktorantūros trukmės jie buvo studijavę valstybės biudžeto lėšomis;
3) asmenys, pakartotinai studijuojantys pagal profesinių studijų programą, jeigu daugiau kaip pusę tos studijų programos kreditų jie įgijo valstybės biudžeto lėšomis;
4) užsieniečiai, išskyrus šio įstatymo 82 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytus asmenis, taip pat Europos Sąjungos valstybių narių ir kitų Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių piliečius, dirbančius ir (arba) turinčius teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir jų šeimos narius, kitų užsienio valstybių piliečius ir asmenis be pilietybės, turinčius teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar kituose teisės aktuose nenustatyta kitaip.
4 punkto redakcija, įsigaliojanti Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos dieną:
4) užsieniečiai, išskyrus šio įstatymo 82 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytus asmenis, taip pat Europos Sąjungos valstybių narių, Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės, Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių piliečius, dirbančius ir (arba) turinčius teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, ir jų šeimos narius, kitų užsienio valstybių piliečius ir asmenis be pilietybės, turinčius teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar kituose teisės aktuose nenustatyta kitaip.
TAR pastaba. 80 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatos taikomos Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės piliečiams ir jų šeimos nariams, įstojusiems į aukštąsias mokyklas nuo Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos dienos iki 2020 m. gruodžio 31 d.
4 punkto redakcija nuo 2021-01-01:
4) užsieniečiai, išskyrus šio įstatymo 82 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytus asmenis, taip pat Europos Sąjungos valstybių narių, Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių piliečius, dirbančius ir (arba) turinčius teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, ir jų šeimos narius, kitų užsienio valstybių piliečius ir asmenis be pilietybės, turinčius teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar kituose teisės aktuose nenustatyta kitaip.