Seimo Žmogaus teisių komitetui pristatyta Lygių galimybių kontrolieriaus 2019 m. veiklos ataskaita

2020 m. gegužės 14 d. pranešimas žiniasklaidai 

 

Gegužės 13 d. Žmogaus teisių komiteto posėdyje Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė pristatė Lygių galimybių kontrolieriaus veiklos ataskaitą.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos veikla susideda iš kelių segmentų – tiriami skundai dėl diskriminacijos, vykdoma švietėjiška ir prevencinė veikla, prižiūrimas Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimas.

2019 m. į Tarnybą daugiausia kartų buvo kreiptasi dėl galimos diskriminacijos lyties pagrindu – 318, tai sudaro beveik 32 proc. visų kreipimųsi, negalios pagrindu – 126 (13 proc.), amžiaus pagrindu – 89 (9 proc.). Dėl galimos diskriminacijos kitais pagrindais kreiptasi gerokai mažiau: dėl tautybės – 36 kartus, dėl socialinės padėties – 33 kartus, dėl religijos – 22 kartus, dėl įsitikinimų ar pažiūrų – 18 kartų, dėl lytinės orientacijos – 17 kartų. Atkreiptinas dėmesys, kad beveik 20 proc. kreipimųsi 2019 m. buvo dėl daugialypės diskriminacijos, t. y. buvo kreiptasi dėl diskriminavimo daugiau nei vienu pagrindu.

Kontrolierė apgailestavo, kad dėl finansavimo stokos Tarnyba negali efektyviai užtikrinti neįgaliųjų teisių apsaugos priežiūros. Tarnyboje dirbantys penki teisininkai neturi galimybių tinkamai prižiūrėti situaciją visose 60 savivaldybių.

Pristatydama ataskaitą, kontrolierė, be kita ko, išskyrė smurto dėl lyties problemą. Smurtas, nuo kurio neproporcingai dideliu mastu nukenčia tik vienos lyties asmenys, yra vadinamas smurtu lyties pagrindu. Remiantis ataskaita, šiam fenomenui priskiriamas ir smurtas prieš moteris artimoje aplinkoje. 2019 m. mūsų šalyje buvo užregistruota 7 695 nusikalstamų veikų, susijusių su smurtu artimoje aplinkoje. Tarp užregistruotų nukentėjusiųjų 77 proc. sudarė moterys. Tarp užregistruotų asmenų, kurie yra įtariami dėl smurto artimoje aplinkoje, 90 proc. sudarė vyrai. Ataskaitoje pažymima, kad smurto lyties pagrindu fenomeno paplitimo priežastys slypi istoriškai susiklosčiusiose nelygiaverčiuose moterų ir vyrų santykiuose, kuomet moterys dėl savo lyties buvo vertinamos prasčiau nei vyrai. Dėl šios priežasties galimai visuomenė yra linkusi kaltinti ne smurtautoją, o moterį, prieš kurią buvo smurtaujama. Tačiau A. Skardžiuvienė pasidžiaugė, kad ši negatyvi tendencija palaipsniui mažėja, galimai dėl Tarnybos vykdomos aktyvios švietėjiškos veiklos.

Komiteto narys Kęstutis Smirnovas teiravosi dėl diskriminacijos socialinės padėties pagrindu. Nežiūrint, kad diskriminacija dėl socialinės padėties nėra ta sritis dėl kurios kreipiamasi dažniausiai, tačiau A. Skardžiuvienės nuomone, diskriminaciją dėl socialinės padėties teisės aktai apibrėžia ribotai. Kontrolierė diskriminacines apraiškas iliustravo įdomesniais, praktikoje pasitaikiusiais pavyzdžiais. Ji pristatė švietimo srityje atliktą tyrimą dėl stojančiųjų į vieną menų gimnazijų galimos diskriminacijos. Ši gimnazija buvo nustačiusi vieną pirmenybės teikimo kriterijų, susijusį su vaiko tėvų socialine padėtimi – buvo suteikiami papildomi balai, jeigu vaiko tėvai yra meninių profesijų atstovai. Nors gimnazijos administracija rašte akcentavo, kad tėvų meninė profesija nėra vienintelis ir lemiamas kriterijus priimant vaikus į gimnaziją bei sudaro tik vieną tašką iš 21 galimo, net ir suteikiant vieną tašką, yra teikiama pirmenybė dėl vaiko tėvų socialinės padėties. Konstatuota, kad taip asmenys (vaikai) yra tiesiogiai diskriminuojami socialinės padėties pagrindu. Buvo atsižvelgta į tai, kad dar tyrimo metu gimnazijos administracija atsisakė pirmumo taškų teikimo dėl kandidatuojančio vaiko tėvų meninės profesijos, taigi tyrimas buvo nutrauktas. Kitas pateiktas pavyzdys – žmogus nebuvo priimtas į darbą, nurodyta tokio sprendimo priežastis – šiam darbui per aukšta pretendento turima kvalifikacija. Pasak kontrolierės, panašios situacijos gali tapti ypač aktualios karantino ir pokarantininiu laikotarpiu.

2019 m. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje dėl galimos diskriminacijos buvo gauti 929 kreipimaisi, iš jų: 215 skundų, 551 paklausimas ir 163 pasiteiravimai per socialinį tinklą „Facebook“. 2019 m. Tarnybos teisininkai konsultavo 840 asmenų.

Parengė

Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja

Eglė Lukšienė, tel. (8 5) 239 6809      

Parašykite komentarą