Kazachstanas atveria duris Lietuvos žaliosioms technologijoms Rytuose

COVID-19 pandemijos laikotarpiu kai kurie ekspertai ragina šalių vyriausybes patiesti kelis zuikius vienu šūviu – pereinant prie alternatyvių energijos šaltinių naudojimo, gelbėjant ekonomiką ir tuo pat metu mažinant šiltnamio efektą keliančių dujų emisiją.

 Lietuvoje šie darbai jau atliekami ir net yra kuo pasigirti. Pagal žaliųjų technologijų plėtrą ir diegimą Lietuva užima vienos iš lyderių pozicijas Europoje, nusileisdama tik Skandinavijos šalims. Tokios kompanijos kaip „BOD Group“ ir „Modus group“ net investuoja į žaliosios energetikos projektus Lenkijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje ir kitur.

 Koronaviruso pandemijai sukėlus ekonominę krizę, tikėtina, tokios kompanijos ieškos naujų patikimų bei likvidžių rinkų savo investicijoms. Todėl vertėtų atkreipti dėmesį į žaliosios ekonomikos plėtrą Kazachstane. Ekspertų nuomone, ši šalis užima vieną iš lyderiaujančių pozicijų pasaulyje pagal atsinaujinančių energijos šaltinių diegimo spartą.

 “Aplankę Lietuvos regionus,  pamatėme, kad Lietuvos įmonės ir savivaldybės įgyvendino daug žaliųjų technologijų projektų ir sukaupė vertingą patirtį šioje srityje. Todėl Kazachstanas ir Lietuva turi puikių galimybių sustiprinti ekonominį bendradarbiavimą, kadangi mūsų šalies vyriausybė didelį dėmesį skiria žaliosioms technologijoms ir yra parengusi kelias verslo su žaliosiomis technologijomis skatinimo programas, kurios suteikia  teisę bendroms įmonėms gauti subsidijas, įvairią paramą bei  lengvatinius kreditus.  Lietuvos verslininkai turi šiuo metu išskirtinę galimybę eksportuoti savo prekes ir paslaugas, susijusias su žaliosiomis technologijomis, į Kazachstaną ir sukurti tokias bendras įmones.  Kazachstano ambasados Lietuvos Respublikoje vardu kviečiu aktyviai naudotis tokia unikalia situacija pandemijos metu”, – sako nepaprastasis ir įgaliotasis Kazachstano Respublikos ambasadorius Lietuvoje Viktoras Temyrbajevas.  

 Šių metų gegužės mėnesio pradžioje įvedęs šalyje ypatingąją padėtį, prezidentas Kasymas Žomartas Tokajevas taip pat nustatė prioritetines valstybės ekonomikos plėtros kryptis. Vienu iš tokių prioritetų buvo įvardytas tolesnis žaliosios energetikos diegimas šalyje.

 Praeityje angliavandenilių resursų turtingas Kazachstanas išsikėlė ambicingus tikslus dėl atsinaujinančių energijos šaltinių (AEŠ) plėtros: 2020 metais turėti 3 proc. atsinaujinančios energijos šaltinių bendroje elektros energijos gamyboje, 2025 metais padauginti jų iki 6 proc., o 2030 metais – iki 10 proc. 2050 metais atsinaujinantys ir alternatyvūs energijos šaltiniai turi pagaminti ne mažiau kaip pusę visos šalyje suvartojamos energijos.

 Derėtų atkreipti dėmesį, jog į šį tikslą Kazachstanas jau dabar eina milžiniškais žingsniais. 2019 metais Kazachstane pradėtas eksploatuoti 21 stambus atsinaujinančios energijos objektas, o visoje šalyje veikia 90 atsinaujinančios energijos šaltinių, kurių pagaminamos energijos bendras galingumas sudaro 1050,1 megavatų. Daugiau nei pusę šių objektų sudaro saulės energiją naudojantys įrenginiai.

 Nuo 2018 metų AEŠ projektų realizacijos atranka vykdoma rengiant aukcionus. Tokiu būdu pavyko smarkiai sumažinti saulės ir vėjo, taip vandens jėgainių gaminamos elektros energijos tarifus. Aukcionuose dalyvauja 138 kompanijos iš 12 šalių: Kazachstano, Kinijos, Rusijos, Turkijos, Vokietijos, Prancūzijos, Bulgarijos, Italijos, Jungtinių Arabų Emyratų, Nyderlandų, Malaizijos, Ispanijos.

 Greta aukcionų Kazachstanas siūlo investuotojams tokią valstybinę paramą kaip pirkimo bei pardavimo sutartis, kurios sudaromos 15 metų, ir kasmetinį kainų indeksavimą  atsižvelgiant į infliaciją bei dolerio kurso pokyčius.

 Tikėtina, kad lietuvių kompanijas jau ir taip gerai pažįstama kazachų rinka sudomins šioje naujoje srityje, juo labiau kad kazachai su didele pagarba vertina lietuvių technologijas. Tai buvo ne kartą patvirtinta Lietuvai dalyvaujant tarptautinėje specializuotoje parodoje EXPO-2017, įvykusioje Kazachstano sostinėje ir devizu turėjusioje šūkį „Ateities energetika“.

Parašykite komentarą