Skirdamas dar didesnį dėmesį studijų programų turiniui, siekdamas gerinti studijų kokybę Mykolo Romerio universitetas (MRU) priėmė sprendimą šiemet pakelti minimalaus konkursinio balo kartelę stojantiems ir į valstybės nefinansuojamas vietas.
Konkursinis stojimo balas stojantiesiems į universitetą apskaičiuojamas susumavus valstybinių egzaminų rezultatus, taip pat sumuojant penkių dalykų geriausių metinių įvertinimų aritmetinį vidurkį. Visi valstybiniai Lietuvos universitetai į valstybės finansuojamas vietas taiko Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nustatytą 5,4 minimalaus konkursinio balo kartelę. Tuo tarpu į valstybės nefinansuojamas vietas pagal LR Mokslo ir studijų įstatymą universitetai turi teisę taikyti savo pačių nustatytą minimalų konkursinį balą.
MRU visada vienu iš svarbiausių prioritetų laikė studijų prieinamumą, kas jau daugelį metų atliepia tarptautinės aukštojo mokslo erdvės tendencijas. Iki šių metų socialiniai ir humanitariniai mokslai, skirstant valstybės finansuojamų studijų vietas, buvo diskriminuojami numatant mažiau vietų. Šiemet buvo atsižvelgta į stojančiųjų nuomonę, rinkos poreikius – padidintas valstybės finansuojamų studijų vietų socialinių ir humanitarinių mokslų srityse skaičius, ir tai tikėtina leis užtikrinti didesnį aukštojo mokslo prieinamumą.
Pasak MRU Komunikacijos ir rinkodaros centro Priėmimo skyriaus vadovo Sauliaus Bugailiškio, 2019 metų universiteto priėmimo rezultatai parodė, kad vidutinis konkursinis balas stojančiųjų į valstybės finansuojamas vietas MRU buvo 7,48 ir yra artimas vidutiniam Lietuvos universitetų konkursiniam balui (7,86). Tuo tarpu stojančiųjų į valstybės nefinansuojamas vietas vidutinis konkursinis balas MRU siekė 5,92 – ir tai nėra mažiausias vidutinis konkursinio balo rodiklis, lyginant su visais didžiaisiais Lietuvos universitetais.
„Jau pernai vidutinis konkursinis balas į valstybės nefinansuojamas vietas bakalauro studijose MRU žymiai viršijo universitetams Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos rekomenduotą stojimo minimalaus konkursinio balo, kurio laikėsi dauguma Lietuvos universitetų, kartelę. Universitetas priėmė sprendimą šiemet suvienodinti minimalų konkursinį balą stojantiems į ir valstybės finansuojamas, ir nefinansuojamas vietas pakeldamas minimalų slenkstinį balą iki 5,4“, – sako S. Bugailiškis.
Tačiau universitetas toliau akcentuoja ir nuosekliai palaiko aukštojo universitetinio išsilavinimo prieinamumo idėją – planuojama dar labiau stiprinti ir vystyti edukacinį projektą „4mm. Pasistiebk”. Projektas skirtas norintiems pagerinti abitūros egzaminų rezultatus siekiant aukštojo universitetinio išsilavinimo. Universitetas finansuoja papildomus užsiėmimus norintiems perlaikyti brandos egzaminus, pasigerinti rezultatus ir taip pretenduoti į norimą studijų programą universitete.