2020 m. birželio 2 d. pranešimas žiniasklaidai
Gegužės 27 d. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete (SRDK) vyko pirmininkės Rimantės Šalaševičiūtės iniciatyva surengtas pasitarimas dėl elektroninės sveikatos sistemos duomenų panaudojimo negalios vertinime Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (NDNT). „Siekiant kuo didesnio skaidrumo neįgalumo ir darbingumo nustatymo sistemoje ir žmonių pasitikėjimo ja reikalinga reforma“, – mano Lietuvos socialdemokratų darbo (LSDD) frakcijos narė R. Šalaševičiūtė.
Pasak „socialdarbietės“, žmonių nusiskundimai dėl galimo piktnaudžiavimo ar skaidrumo nebuvimo neįgalumo ir darbingumo nustatymo sistemoje verčia galvoti apie būtinas permainas. Apie galimus pokyčius kalbėjo pasitarime dalyvavę socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė, NDNT vadovė Vytautė Polujanskienė, sveikatos apsaugos viceministrė Lina Jaruševičienė ir Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerė Odeta Vitkūnienė. Visų suinteresuotų institucijų atstovai išsakė sistemos trūkumus ir kryptis, kaip ją tobulinti.
„Vis dar yra problemų, dėl kurių NDNT negali naudotis sveikatos sistemoje funkcionuojančios elektroninės sveikatos sistemos duomenimis, o šeimos gydytojai priversti pildyti gausybę dokumentų, kuriuos asmuo turi pateikti NDNT negaliai nustatyti. Manau, kad vien tik šeimos gydytojas objektyviai nėra pajėgus visais aspektais įvertinti asmens funkcijų sutrikimus, kurių vertinimas turi būti pateiktas nustatant darbingumą“, – sako LSDD frakcijos narė R. Šalaševičiūtė.
Sveikatos apsaugos viceministrė L. Jaruševičienė pritarė šiai nuomonei ir pažymėjo, kad šiuo metu yra svarstoma galimybė asmens funkcinio pajėgumo vertinimą perduoti atskirų medicinos sričių specialistams, tokiu būdu sumažėtų darbo krūvis šeimos gydytojams ir būtų išvengta netikslumų jį nustatant.
NDNT vadovės V. Polujanskienės teigimu, pagrindinis elektroninės sveikatos sistemos trūkumas – nėra asmens duomenų apie funkcijų sutrikimus. Vertinant negalią būtina žinoti ne tik diagnozę, bet ir laikui bėgant dėl ligos atsiradusius sveikatos funkcinius sutrikimus pagal tarptautinę funkcionavimo, neįgalumo ir sveikatos klasifikaciją.
„Sistemoje turi būti matomi visi duomenys, dabartinių vertintojams nepakanka. Deja, kuriant elektroninę sveikatos sistemą, nebuvo iškelta užduotis pritaikyti ją naudoti neįgalumui nustatyti. Turėsime sistemą plėsti, o tam reikia papildomų lėšų, – sako Seimo SRDK pirmininkė „socialdarbietė“ R. Šalaševičiūtė. – Posėdyje priimtas sprendimas sudaryti būtiniausių darbų infografiką ir paskaičiuoti, koks yra lėšų poreikis. Žinodami, kokie tikslūs darbai laukia, kad galėtume užtikrinti elektroninės sveikatos sistemos paslaugų vystymą ir palaikymą neįgalumo nustatymo srityje, galėsime numatyti ir svarbiausių artimiausių darbų sąrašą. Birželį ketiname grįžti prie šio klausimo.“