Aplinkos ministerija parengė ir pateikė Vyriausybei Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas, kurios įpareigotų atliekų naudojimo ar šalinimo įmones turėti pakankamą finansinį užtikrinimą, kad jų bankroto ar kitais veiklos nutraukimo atvejais atliekos būtų tinkamai ir operatyviai sutvarkytos ne valstybės, o jų pačių lėšomis.
Šiuo metu tik pradedančios veikti atliekų tvarkymo įmonės, turinčios taršos ar taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimą, privalo turėti finansinį užtikrinimą: laidavimo draudimo sutartį ar banko garantiją, kad jų veiklos nutraukimo atveju bus padengtos atliekų sutvarkymo ir įrenginių uždarymo išlaidos, jeigu pati įmonė neturi tam lėšų. Tačiau šis reikalavimas neužtikrina, kad, bankrutavus kitoms, neprivalančioms turėti finansinį užtikrinimą įmonėms, jų paliktos atliekos bus tinkamai sutvarkytos.
Be to, patirtis rodo, kad įmonių finansinių užtikrinimų dydžiai, kuriuos jos pačios apskaičiuoja pagal rinkos įkainius, dažnai yra dirbtinai sumažinami. Tai valstybinio audito ataskaitoje pažymėjo ir Valstybės kontrolė.
Pavyzdžiui, dabar Vilniaus regione veikiančių atliekų tvarkymo įmonių vidutinis finansinio užtikrinimo sumos dydis – tik apie 3,5 tūkst. eurų, nors, preliminariu vertinimu, sutvarkyti savo įsipareigojimų neįvykdžiusios įmonės atliekas ir uždaryti įrenginius kainuoja vidutiniškai apie 230 tūkst. eurų.
Siūlomos Atliekų tvarkymo įstatymo pataisos įpareigotų, kad finansinį užtikrinimą turėtų visos taršos ar TIPK leidimus turinčios atliekų tvarkymo įmonės, o ne tik pradedančios veikti, kaip nustatyta šiuo metu. Visoms įmonėms būtų taikomas standartinis aplinkos ministro tvirtinamas finansinio užtikrinimo dydis, diferencijuojamas pagal atliekų savybes ir jų kiekį.
Kartu su Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimais Aplinkos ministerija parengė Administracinių nusižengimų kodekso pataisas ir Aplinkos apsaugos įstatymo papildymus ekonominėms sankcijoms už finansinio užtikrinimo neturėjimą nustatyti. Baudos įmonėms pagal teisės pažeidimo pobūdį ir atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes siektų nuo 2 iki 4 tūkst. eurų, o už pakartotinį pažeidimą – nuo 4 iki 8 tūkst. eurų. Įmonių vadovams ar atsakingiems asmenims būtų skiriama nuo 600 eurų iki 1,5 tūkst. eurų bauda.