Įgimtą fizinę negalią turintis Viktoras Topol nuo vaikystės sunkiai vaikščiojo, o 10-ies atsisėdo į neįgaliojo vežimėlį. Tai 28-erių vaikinui nesutrukdė keturis kartus tapti lengvojo fitneso pasaulio čempionu ir būti aktyviu visuomenininku – Viktoras dešimt metų savanoriavo stereotipus apie neįgaliuosius laužančioje „Gyvojoje bibliotekoje“, o dabar dirba operatoriumi „Socialiniame taksi“, padedančiame užtikrinti negalią turinčių žmonių kelionių organizavimą į ekonominio ir socialinio užimtumo vietas. Užsispyrimo ir meilės gyvenimui nestokojantis vilnietis tapo penktosios „Rimi Lietuva“ inicijuotos ir įvairovės mėnesiui skirtos diskusijos dalyviu, pasidalijusiu patarimais, kaip bendrauti su klausos, regos, intelekto ar judėjimo negalią turinčiais žmonėmis.
Neteisingos sąvokos žeidžia
Aktyviai negalią turinčių žmonių įtraukties klausimais kalbantis Viktoras teigia, kad dažniausia žmonių klaida – naudojamos neteisingos, o kartais ir žeidžiančios sąvokos. „Nereikėtų vartoti žodžio „aklas“, geriau sakyti žmogus su regėjimo negalia. Lietuvoje taip pat dar dažnai sutinkamas žodis „invalidas“, kuris jau daugiau nei dešimt metų išbrauktas iš lietuvių kalbos žodyno ir nėra vartojamas mūsų kalboje. Tinkamiausia sakyti „neįgalus žmogus“ arba „žmogus su judėjimo negalia“. Taip pat pasitaiko klaidingų lyginimų, kai žmonės su negalia priskiriami „nenormaliems“, „kitokiems“, o be negalios vadinami „normaliais“. Jeigu norite palyginti, galite sakyti „įgalūs“ ir „žmonės su negalia“, – patarimais dalijasi V. Topol, pastebintis, jog aplinkiniai dažnai bijo arba nežino, kaip prieiti ir pasiūlyti neįgaliajam savo pagalbą.
„Aš visada patariu žiūrėti į mus kaip į žmones, o ne matyti mūsų negalią. Priėję tiesiog pasisveikinkite, paklauskite žmogaus vardo. Kai susipažinsite, akimirksniu pajusite, kad norite kažką daugiau sužinoti apie sutiktojo asmenybę, o kažko negalėjimą nustelbs bendravimas, – įsitikinęs Viktoras, dažnai sulaukiantis pagalbos siūlymų, kurių atsisako. – Dažnai prašau neįsižeisti žmonių tada, kai jų pagalbos nepriimu, nes pats galiu savimi pasirūpinti. Iš įgaliojo perspektyvos žiūrint gali atrodyti, kad visiems neįgaliesiems reikia pagalbos, bet taip tikrai nėra, tad nereikėtų pulti stumti, kelti ar kitais būdais veržtis į žmogaus erdvę neįsitikinus, kad jis tikrai jūsų pagalbos pageidauja.“
Klausos negalia: neužstokite lūpų ir išlaikykite akių kontaktą
Svarbu suprasti, kad klausos negalių yra skirtingų: vieni girdi geriau, kiti prasčiau, o treti – apskritai negali girdėti. Klausos negalią turinčių žmonių komunikavimo pagalbos priemonės taip pat yra skirtingos, pradedant nuo implantų ir baigiant klausos aparatais ar gestų kalba. „Bendraujant su klausos negalia turinčiu žmogumi per vertėją svarbu išlaikyti akių kontaktą ne su vertėju, bet su tuo žmogumi, su kuriuo bendraujate. Vertėjas tėra priemonė, per kurią galite bendrauti. Svarbu neužstoti vertėjo, nevaikščioti ir kalbėti po vieną. Taip pat nekalbėkite apie žmogų su klausos negalia kaip apie trečią asmenį, nepalikite jo nuošalyje – jis dalyvauja pokalbyje“, – primena „Socialinio taksi“ vadovė Solveiga Ratkevičiūtė, akcentuodama, kad paliesti klausos negalią turintį žmogų, norint atkreipti jo dėmesį, visiškai normalu.
„Jeigu nėra gestų vertėjo, stenkitės kalbėti raiškiai, lėtai ir neuždengti lūpų, mat dauguma klausos negalią turinčių žmonių moka iš jų skaityti. Jeigu ne, tuomet nebijokite naudoti rašymo priemonių ar telefono, – pataria specialistė. – Prisiminkite, kad kurtieji nėra nebyliai, jie kalba gestų kalba.“
Judėjimo negalia: neskubėkite padėti ir bendraukite viename lygyje
Judėjimo negalios gali būti arba įgimtos, arba įgytos nelaimingų atsitikimų metu. Viktoras pastebi, kad prekybos centrai darosi vis labiau pritaikyti judėjimui vežimėlio pagalba, tik kartais pritrūksta žmonių supratimo: „Norėtųsi, kad kasos darbuotojai ar kiti pirkėjai užleistų žmones su fizine negalia į priekį, nes dažnai juos gali kankinti skausmai ar būti kitos aplinkybės, dėl kurių ilgai laukti jie negali. Taip pat sėdint vežimėlyje sunku pasiekti aukštai esančias ar į šaldytuvus sukrautas prekes, tad pamatę kažko siekiantį neįgalųjį pasisiūlykite padėti, o pastebėję einantį su ramentais slidžia danga perspėkite, kad būtų atsargus, pasiteiraukite, ar nereikia pagalbos kažkur nueiti.“
Kadangi skiriasi ne tik judėjimo negalios, bet ir vežimėliai, nereikėtų skubėti jų stumdyti ar kažkur bandyti vežti – paklausus žmogus pats paprašys pagalbos. „Bendraudami su vežimėlio pagalba judančiu žmogumi stenkitės, kad akys būtų viename lygyje, bendraukite be tarpininkų ir nerodykite gailesčio. Elkitės natūraliai ir mandagiai, kaip bendraudami su bet kokiu kitu nepažįstamu žmogumi“, – pataria Viktoras.
Regėjimo negalia: nelieskite baltosios lazdelės ir perspėkite apie kliūtis
Regėjimo negalią turintys žmonės pasaulį mato per lytėjimą, brailio raštu. Pagrindinis jų matymo įrankis – baltoji lazdelė. „Pirmasis patarimas – niekada nelieskite baltosios lazdelės, nebent pats žmogus to prašo. Jeigu norite tokiam žmogui pasiūlyti pagalbą, priėję prisistatykite ir pasiteiraukite, ar kažkuo galėtumėte padėti. Vesti regėjimo negalią turintį žmogų reikėtų už parankės ar peties, einant vienoje linijoje. Jeigu su kažkuo reikėtų prasilenkti, matantysis turėtų eiti priekyje. Einant įvardykite visas kliūtis, esančias aplink. Perspėkite apie laiptus, slenksčius, duris. Nenuspręskite maršruto už patį žmogų, leiskite pasirinkti, kuriuo keliu jis nori eiti“, – pagalbos būdus vardija S. Ratkevičiūtė.
Jeigu priėjote padėti žmogui su regėjimo negalia apsiperkant, įvardinkite, kokį tiksliai daiktą dedate į žmogaus krepšelį ar delną. „Išsiaiškinkite, ar žmogus neturi jokių alergijų ir įvardinkite visas kainas, produktų galiojimo laiką. Nebijokite žodžio „žiūrėkite“. Šnekamojoje kalboje jį vartoja ir patys neregiai, – pažymi „Rimi“ organizuotojoje ir tiesiogiai transliuotojo diskusijoje dalyvavusi specialistė. – Regėjimo negalią turintys žmonės Lietuvoje buvo ne kartą apgauti, tad turi didelę baimę. Labai svarbu suteikti jiems pasitikėjimą.“
Intelekto negalia: turėkite kantrybės ir skirkite laiko
Nereikėtų nustebti, jeigu žmogus su intelekto negalia to paties paklaus penkis ar dešimt kartų. Tam prireiks kantrybės, bet svarbu išlaikyti ramybę ir duoti laiko žmogui pačiam priimti sprendimą. „Nepulkite daryti skubotų išvadų ir spręsti už žmogų su intelekto negalia. Jeigu kažko nesupratote, perklauskite antrą kartą ir jo neskubinkite. Bendraukite vartodami kuo paprastesnius žodžius ir, jeigu yra galimybė, vieną mintį išskaidykite į kelias mintis, kad žmogui būtų lengviau priimti informaciją, – sako Viktoras. – Praradus orientaciją parduotuvėje ar gatvėje, tokiam žmogui pasiūlykite pagalbą ir, tik gavę teigiamą atsakymą, imkitės ją suteikti. Jeigu šalia jūsų žmogų su intelekto negalia ištiko priepuolis, svarbu nenaudoti jėgos ir nerėkti, nesuaktyvinti priepuolio.“
Bendraujant su intelekto negalią turinčiais žmonėmis Viktoras siūlo prisiminti, jog visos intelekto negalios yra skirtingos: „Skirkite laiko pažinti šiuos žmones ir nustebsite, kiek nedaug pastangų reikia įdėti į bendravimą, atnešantį visiškai naujas patirtis ir labai malonius prisiminimus.“
Įvairius susitikimus ir mokymus, stiprinančius įvairovės kultūrą įmonėje, „Rimi“, kaip Lietuvos Įvairovės chartijos narė, organizuoja ir įvairovės mėnesį šią gegužę šventė jau antrus metus. Šiais metais „Rimi“ prisijungė prie Europos Komisijos, kitų chartijos narių, organizacijų iš valstybinio bei nevyriausybinio sektoriaus skelbiamos kampanijos „Gegužė su įvairove“. Jos dalyviai buvo kviečiami dalintis istorijomis bei praktikomis įvairovės ir įtraukties darbo vietoje temomis ir taip didinti visuomenės, darbuotojų ir darbdavių sąmoningumą apie įvairovę, jos naudą ir svarbą bei skatinti lygių galimybių užtikrinimą ir įvairovės valdymą.