Seimas po svarstymo bendru sutarimu pritarė Medicinos praktikos įstatymo pataisų projektui Nr. XIIIP-4503(2), kuriuo siekiama sudaryti efektyvias teisines prielaidas gydytojų savanorystės institutui Lietuvoje, įteisinant gydytojų savanoriškos ir neatlyginamos medicinos praktikos galimybę teikiant kompleksinę paliatyviąją pagalbą.
„Drįstu manyti, kad tai yra vienas iš tų projektų, kuris mus vienija. Su kolegomis inicijavome Medicinos praktikos įstatymo pataisą tam, kad mūsų teisinė bazė nesudarytų kliūčių karitatyvinei profesinei gydytojų veiklai. Juk gydytojai iš tikrųjų yra tie žmonės, kurie renkasi savo profesiją norėdami padėti, pagelbėti sergantiems žmonėms. Ši pataisa leis gydytojams dalį savo laiko skirti neatlygintinai veiklai, tai yra darbuotis įvairiuose hospisuose ir atlikti savanorystę paliatyvios pagalbos skyriuose ir hospisuose“, –sakė viena projekto iniciatorių Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Asta Kubilienė.
Įstatyme siūloma reglamentuoti, kad paliatyviaja pagalba būtų laikoma paciento, sergančio nepagydoma progresuojančia liga, pasiekusia su gyvybe nesuderinamą stadiją, ir jo artimųjų gyvenimo kokybės gerinimo priemonės, lengvinančios fizines ir psichologines kančias, padedančios spręsti kitas psichosocialines ir dvasines problemas.
Svarstomu projektu reglamentuojamos gydytojo vertimosi medicinos praktika savanoriškos veiklos pagrindais sąlygos.
Siūloma nustatyti, kad gydytojas, išskyrus gydytoją rezidentą, turi teisę verstis medicinos praktika savanoriškos veiklos pagrindais pagal Savanoriškos veiklos įstatymą tik sveikatos priežiūros įstaigoje, teikiančioje stacionarines, ambulatorines ir (ar) dienos stacionaro paliatyviosios pagalbos paslaugas, ir tik sudaręs su ja savanoriškos veiklos sutartį. Gydytojas medicinos praktika savanoriškos veiklos pagrindais verčiasi pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytą kompetenciją.
Siūloma, kad pakeitimai įsigaliotų rugsėjo 1 d.