Maisto produktų gamintojai aptarė koronaviruso pamokas

Atrodo, maisto pramonės atstovai gana sėkmingai įveikė COVID-19 pandemijos iššūkius. Tokia nuomonė formuojasi, nes rimtų problemų šioje srityje nekilo, nepaisant masiškai perkamų kruopų ir kitų ilgai negendančių produktų, asmens sveikatos apsaugos priemonių trūkumo. Tad ką reikėtų daryti, kad kitos panašios krizės metu nesutriktų aprūpinimas maistu? Apie tai kalbėta asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ surengtoje apskritojo stalo diskusijoje, tema: „Koronavirusas ir maisto pramonė – ko išmokome?“

„Mūsų tikslas – veikti bet kokiomis sąlygomis, kad būtų gaminami ir pirkėjams tiekiami maisto produktai, kad mus pasiektų žaliavos, kad turėtume prieigą prie vandens, energijos šaltinių. Tad norėtume aptarti, ką reikėtų daryti įmonių, savivaldybių, visos šalies lygiu, kad kitos pandemijos bangos ar panašios krizės metu nesutriktų gyventojų aprūpinimas maisto produktais“, – apibrėžė diskusijos temą Rasa Bagdonienė, verslo konsultantė, UAB „Market SMART“ partnerė.

Svarbiausia – darbuotojai

Patirtimi diskusijoje dalijosi kompanijų „Coca-Cola HBC“, „Mondelez International“, „Vilniaus duona“ duona atstovai. Visų jų nuomonė vienu klausimu sutapo – pandemijos laiku svarbiausia įmonei yra jos darbuotojai.

„Darbuotojai, jų saugumas; verslo tęstinumas; pagalba bendruomenei“, – tokius pagrindinius prioritetus išvardijo Jordana Bujokaitė, „Coca-Cola HBC“ Baltijos šalių teisininkė.

Darbuotojų saugumas – apsauginės kaukės, dezinfekavimo priemonės, temperatūros matavimas – tapo pirmuoju uždaviniu, kurį įmonės turėjo skubiai išspręsti. Tačiau tai – tik viena medalio pusė. Kita, dar sudėtingesnė – kaip operatyviai suorganizuoti šimtams darbuotojų nuotolinio darbo sąlygas, kaip sukurti maksimaliai saugią aplinką dirbantiesiems gamybos cechuose. O toliau – kaip užtikrinti darnų komandos darbą, kaip padėti darbuotojams tuo sunkiu laikotarpiu. Vienas esminių žodžių, minėtų visuose trijuose kompanijų atstovų pranešimuose – komunikacija. T.y. nuolatinis ryšių palaikymas su darbuotojais, jų informavimas apie situaciją, motyvavimas, sudaryta galimybė kreiptis pagalbos į psichologą.

Ne vienas pranešėjas atskleidė, kad nuotolinis darbas iš pradžių daugeliui kėlė abejonių, bet vėlesni rezultatai šiuos nuogąstavimus išsklaidė. Beje, kaip minėjo Asta Šamulevičiūtė, TGS Baltic teisininkė, vėlesni tyrimai parodė, kad didesnio efektyvumo pasiekė įmonės, kurios labiausiai pasitikėjo savo darbuotojais, ir kur kas mažesnio – besistengusios juos uoliai kontroliuoti.

Kas labiausiai padėjo ir kas trukdė

Sąlygas, kuriomis karantino laiku turėjo dirbti maisto pramonė, gerai apibūdina J. Bujokaitės komentaras: „ryte priimti sprendimai kitą dieną jau būdavo įgyvendinti“.

Kas labiausiai padėjo, kas geriausiai „suveikė“ kompanijose išgyvenant  šį sunkų laikotarpį?

„Globalios kompanijos pagalba (kritinių taškų valdymas); kaukės, dezinfekavimas, temperatūros matavimas, darbuotojų srautų atskyrimas; nuolatinė komunikacija darbuotojams „kodėl taip reikia“, – pateikė atsakymą Antanas Sidaras, Mondelez įmonių grupės teisininkas.

Praktiškai visos įmonės turėjo pasirengusios krizės planus ir subūrusios komandas, kurios imtųsi krizės valdymo.

„Turėjome parengę visą planą – ką reikėtų daryti krizės atveju, jeigu kažkas susirgtų, susidarėme išsamią veiksmų schemą, iškomunikavome ją darbuotojams iki pamainų vadovų“, – pasakojo Artūras Kokoškinas, UAB „Vilniaus duona“ komercijos direktorius.

Su didesniais ar mažesniais iššūkiais susidūrė visos kompanijos, ir visos pripažįsta – tai buvo tikrai sunkus laikas. Sunku buvo dar ir dėl to, kad visi veikė gerai nežinodami situacijos, neturėdami patirties kovojant su koronavirusu. Kompanijų atstovams būtų labai pravertusi profesionalų konsultacija vietoje, galėjusi atsakyti į klausimus – ar viskas su taikomomis priemonėmis gerai, ar galima dar kažką padaryti, kad darbuotojai būtų saugesni.

„Iš pradžių labai trūko informacijos apie virusą, ir mes negalėjome atsakyti į visus kylančius klausimus. Europos Komisija tik balandžio 8 d. išleido reglamentą, kokie reikalavimai keliami kovai su koronavirusu, tad iš pradžių buvo tikrai sudėtinga dirbti“, – pripažino Ilona Drulytė, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus patarėja.

Dalis esminių klausimų buvo sėkmingai išspręsti bendromis asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ bei kitų maisto gamintojus vienijančių organizacijų ir sprendimus priimančių institucijų atstovų pastangomis: užtikrintas laisvas prekių judėjimas per sienas ir šalies viduje; neribotas darbuotojų atvykimas į darbo vietas; parengtos LR Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijos maisto gamybos įmonėms, kuriose numatyta, kad nustačius COVID-19 atvejį, išimtiniais atvejais darbuotojai gali tęsti darbą su asmens apsaugos priemonėmis (ne tik privaloma izoliacija 14 dienų).

Tačiau liko dar pakankamai daug neatsakytų klausimų, kurie gal ir neatrodo itin svarbūs, bet gerokai apsunkina įmonių darbą. Pavyzdžiui, koks vidinių įmonių valgyklų statusas, ar jos gali dirbti pandemijos metu? Arba – kaip elgtis su važtaraščiu, keliaujančiu su eksportuojamomis prekėmis per kelias šalis ir liečiamu daugybės rankų.

Maisto pramonė – ypatingai svarbi šaka

Kaip pasakojo pranešėjai, įmonių darbą gerokai sunkino ir kiti karantino laiku priimti sprendimai, Pavyzdžiui, kaip žmonėms atvykti į naktinę pamainą, kai mieste staiga nusprendžiama „nuimti“ į tą rajoną važiuojantį vėlyvą autobusą? Arba kokiomis pažymomis aprūpinti darbuotojus, kad jie galėtų iš rajono atvykti į mieste esančią įmonę, kai ribojamas judėjimą per ilgąjį Velykų savaitgalį?

Kaip teigė diskusiją apibendrinęs asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ valdybos pirmininkas Mindaugas Snarskis, malonu, kad daugelis iškilusių problemų buvo sėkmingai išspręsta, kad kontroliuojančiose ir sprendimus priimančiose institucijose buvo atsižvelgta į maisto pramonės atstovų siūlymus bei rekomendacijas. Tačiau tam, kad ištikus panašiai situacijai nesusidurtume su maisto stoka, būtina, kad Lietuvoje atsirastų sąrašas „ypatingai svarbių“ pramonės/paslaugų sričių, kurių veiklos užtikrinimui būtų skiriamas prioritetinis dėmesys.

„Visa maisto tiekimo grandinė turėtų būti pripažinta ypatingai svarbia pramonės šaka. Tokioms pramonės šakoms turėtų būti užtikrinta nenutrūkstama veikla, laisvas prekių judėjimas per sienas ir šalies viduje, pirmumo teisė prieigai prie išteklių (elektra, vanduo, dujos ir kt.)“, – sakė M. Snarskis.

Todėl asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ ir kitų maisto produktų gamintojus vienijančių organizacijų atstovai pasirengę jungtis į LR Sveikatos apsaugos ministerijos, LR Krašto apsaugos ministerijos (jos atstovas Arūnas Pudžemis, MPPD Mobilizacijos skyriaus vedėjas taip pat dalyvavo šioje diskusijoje) organizuojamose darbo grupėse, kad būtų parengti realiai veikiantys planai, padėsiantys užtikrinti gyventojų aprūpinimą maisto produktais ekstremalių situacijų metu.

Mildos Juknevičiūtės nuotr.

Apie asociaciją „Lietuvos maisto pramonė“

1990 m. įkurta asociacija „Lietuvos maisto pramonė“ vienija Lietuvos ir užsienio kapitalo įmones, gaminančias maisto produktus bei jais prekiaujančias. Asociacijos pagrindiniai veiklos principai remiasi narių atstovavimu, bendradarbiavimu su valstybinėmis institucijomis bei visuomenės švietimu.

Asociacijos nariai – įmonės: AB „Actas“, UAB „Coca-Cola HBC Lietuva“, „Danone“ SIA, UAB „Estrella Baltics“, UAB „Fazer Lietuva“, UAB „Kėdainių konservų fabrikas“, UAB „Mars Lietuva“, UAB „Minordija“, UAB „Mondelez Baltic“, UAB „Nestle Baltics“, UAB „Puratos Lietuva“, UAB „Vilniaus duona“.

Parašykite komentarą