Stebimi verslo ir vartotojų lūkesčių gerėjimo ženklai, tačiau didelis neapibrėžtumas išlieka

Biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas vykdanti Valstybės kontrolė (toliau – Fiskalinė institucija) atliko Finansų ministerijos parengto 2020–2023 m. ekonominės raidos scenarijaus vertinimą ir išvadoje nurodė, kad jis yra tinkamas valdžios sektoriui priskiriamiems biudžetams rengti. Vis dėlto, išlieka rizika, kad, pasikeitus vidaus ir išorės sąlygoms, lemiančioms reikšmingą ekonominės situacijos pablogėjimą, scenarijus gali neišsipildyti.

2020 m. I ketv. Lietuvos ekonomikos augimas buvo spartesnis, nei tikėtasi, ir siekė 2,4 proc. Tačiau II ketv. ryškėja COVID-19 poveikis: balandžio mėn. dviženklis metinis kritimas buvo fiksuojamas lietuviškos kilmės prekių (be mineralinių produktų) eksporte ir mažmeninėje prekyboje, augo registruotas nedarbas, smuko verslo ir vartotojų lūkesčiai. Gegužės mėn. vis dar krito pramonės produkcijos apimtys, tačiau mažmeninės prekybos apyvarta jau buvo didesnė nei prieš metus.

„Mažėjant ekonominių veiklų suvaržymams, smarkiai kritę verslo ir vartotojų lūkesčiai gerėja. Jei neigiamos nuotaikos užsitęstų, namų ūkių taupymas augs labiau, o tai lemtų tolimesnį šių metų vidaus paklausos smukimą. Didelis neapibrėžtumas vis dar išlieka ir dėl galimos antros pandemijos bangos, kuri galėtų paskatinti įmonių nemokumą ir dėl to labiau išaugsiantį nedarbo lygį. Tai prisidėtų prie didesnio, nei projektuojama, ekonomikos kritimo“, – sako Jaroslav Mečkovski, Biudžeto politikos stebėsenos departamento vyriausiasis specialistas.

Vis dėlto, maža ir atvira Lietuvos ekonomika priklauso ne tik nuo vidaus sąlygų, bet ir nuo tarptautinės aplinkos pokyčių. 2020 m. II ketv. auga įtampa geopolitinėje situacijoje, kurią I ketv. nustelbė COVID-19 plitimas pasaulyje. Išlieka JAV ir Kinijos abipusiai ketinimai įvesti papildomus tarifus kai kurioms prekių grupėms. Situacijos nelengvina ES planai griežtinti konkurencijos taisykles didelį valstybinį finansavimą gaunančių trečiųjų šalių įmonių atžvilgiu. Taip pat neigiamą poveikį turi ir stringančios derybos dėl prekybos tarp JAV ir ES.

Europos Komisija, projektuodama reikšmingą ES BVP kritimą, siūlomu 750 mlrd. Eur vertės gelbėjimo fondu siekia atgaivinti ES ekonomikas. Augantis didžiųjų ES šalių namų ūkių taupymo lygis neigiamai veikia ne tik šių šalių vidaus vartojimą, bet ir tarptautinę prekybą ES. Vidutiniu laikotarpiu Lietuvos tarptautinei prekybai neigiamos įtakos turės galimas Mobilumo paketo priėmimas. Išlieka rizika, kad, ES ir Jungtinei Karalystei nepasiekus sutarimo, įvyks kietasis „Brexit“.

Finansų ministerija numato, kad Lietuvos realusis BVP 2020 m. susitrauks 7,0 proc. Jį lems sumažėjęs vidaus vartojimas, investicijos ir eksportas. Vidutiniu laikotarpiu tikimasi ekonomikos atsigavimo, tačiau, esant išskirtinėms aplinkybėms, ypač svarbu įvertinti vidaus ir išorės rizikas. Sudarant valdžios sektoriui priskiriamus biudžetus, kai fiskalinės drausmės taisyklės laikinai netaikomos, atsakingas ir skaidrus biudžeto planavimas išlieka aktualus.

Atnaujintoje Lietuvos ekonomikos temperatūros diagramoje yra pateikta 2020 m. II ketv. prognozė. Fiskalinės institucijos vertinimu, iki COVID-19 didėjusi Lietuvos ekonomikos temperatūra II ketv., tikėtina, sumažės.

Parašykite komentarą