Praėjusią savaitę darbo metu tragiškai žuvus trims bendrovės darbuotojams, „Vilniaus vandenys“ peržiūri darbo procesus, darbą reglamentuojančias saugos procedūras ir darbų saugai skiriamas investicijas. Stiprinant darbų saugą įmonėje, vadovybė kreipiasi ir į pačius darbuotojus.
„Nuo nelaimės nesame apsaugotas nė vienas, nelaimės nutinka. Tačiau įmonė turi išmokti pamokas, kad ir kokios skaudžios jos bebūtų. Nors ir iki šiol darbų sauga mūsų įmonėje buvo prioritetinė sritis, kuriai skyrėme ir savo laiką, ir investicijas, vis tik saugumo darbo aplinkoje kartelę dabar keliame gerokai aukščiau. Sieksime, kad darbo sauga kiekvienam mūsų darbuotojui būtų tokia pat natūrali ir nekvestionuojama kaip kasdienės rutinos dalis: būtinybė nusiprausti, apsirengti ryte, ateinant į darbą“, – sako „Vilniaus vandenų“ generalinis direktorius Marius Švaikauskas.
Pasak įmonės vadovo, daugelis jo vadovaujamos įmonės darbuotojų, atėję į darbą, kasdien rizikuoja savo sveikata ar net gyvybe. Tokia vandentvarkininkų darbo specifika. Todėl darbų saugai bendrovės dėmesys visuomet buvo prioritetinis. Per pastaruosius penkerius metus darbuotojų saugumui užtikrinti „Vilniaus vandenys“ skyrė beveik 1 milijoną eurų, iš jų vien tik šiais metais buvo numatyta skirti daugiau nei 160 000 eurų. Už šias lėšas kasmet buvo perkamos saugos priemonės, specialūs drabužiai, investuojama į darbuotojų mokymus, sprendžiamos dar sovietmečiu projektuotos infrastruktūros problemos. Darbuotojai darbo saugos buvo periodiškai mokomi, instruktuojami. Privalomiesiems darbo saugos mokymams, saugos instruktažams, pratyboms bendrai bendrovė iki šiol skyrė mažiausiai 100 000 darbo valandų per metus.
„Jei investicijas ir valandas, skirtas darbo saugos instruktažams, paskirstytume darbuotojams, kuriems saugos priemonės jų kasdieniame darbe privalomos ir jie susiduria su aukšta rizika darbe, reikštų kad vieno darbuotojo saugumui užtikrinti iki šiol skyrėme beveik 600 eurų per metus, klausydamas darbo saugos instruktažų, įsisavindamas žinias mokymų ir pratybų metu jis praleido daugiau nei 250 valandų. Tai visas darbo mėnuo, dirbant be poilsio dienų”, – sako M. Švaikauskas.
Vis tik, pasak vadovo, vertinant bendrovės pastangas iš šių dienų perspektyvos, tai, kas buvo padaryta darbų saugos srityje, nuo tragedijos neišgelbėjo. Todėl siekiant, kad po šio įvykio kiekvienas darbe būtų ir jaustųsi saugus, bendrovė peržiūri darbo procesus, darbą reglamentuojančias saugos procedūras bei pastarųjų metų investicijas į darbų saugą. Bendrovė taip pat pasitelkė ir savo darbuotojus – paprašė jų įvertinti, ar turimų saugos priemonių pakanka, nereikėtų jų įsigyti papildomai, pateikti idėjas, kaip būtų galima tobulinti saugumo procedūras ir darbo procesus, žvelgiant iš paprasto darbuotojo perspektyvos.
„To savo darbuotojų klausėme ir anksčiau, klausėme ne kartą, vis tik tikime, kad skaudi nelaimė visus mus į saugumą darbe privertė pasižiūrėti, reaguoti ir elgtis kitaip. Patikinu, kad visos idėjos, kurių jau sulaukėme, kurių dar sulauksime, bus apsvarstytos, įvertintos. Dalis jų neabejotinai bus įgyvendinta tuojau pat, pasitelkiant investicijas, kurias darbų saugai planuojame dar labiau didinti“, – sako „Vilniaus vandenų“ vadovas.
Pastaruosius penkerius metus mirtimi pasibaigusių atvejų bendrovė neturėjo.
Liepos 21 d. Nemenčinėje, Tuščiaulių kaime, vykdydami planinius vandentiekio tinklų remonto darbus, žuvo 3 bendrovės „Vilniaus vandenys“ darbuotojai. Tai buvo patyrę specialistai, turėję visas būtinas saugos priemones ir mokėję jomis naudotis. Tikimasi, kad visos nelaimės aplinkybės bus išaiškintos ir pateiktos tiek pareigūnų, tiek ir pačios bendrovės atliekamų tyrimų išvadose.