Klimato kaita kelia egzistencinę grėsmę Europai ir visam pasauliui, tad nenuostabu, kad net ir galvodamos apie augimą, šalys ieško modernių ir tvarių būdų kelti savo ekonomiką. Būtent taip buvo sukurtas Europos žaliasis kursas, kuriuo siekiama per ateinančius trisdešimt metų iki nulio sumažinti grynąjį šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, o ekonomikos augimą atsieti nuo išteklių naudojimo. Planuojama, kad tą įgyvendinti padės įvairūs technologiniai sprendimai – nuo dronų iki dirbtinio intelekto.
Pagrindinis veiksnys, lemsiantis ar europiečiams pavyks įgyvendinti žaliojo kurso programą, yra visuotinumas. Naujoji tvaraus augimo strategija bus sėkminga tik tada, jei nuošalyje nebus palikta nei viena vietovė ar verslo sritis.
Dėl šios priežasties Europos žaliasis kursas apima įvairius ekonomikos sektorius: transportą, energetiką, statybą, metalo, tekstilės, cheminių medžiagų ir informacinių technologijų pramonę. Tačiau bene daugiausiai dėmesio skiriama žemės ūkiui, kuriam netgi buvo sukurta atskira „Nuo ūkio iki šakutės“ strategija, siekianti maisto tiekimo grandinę paversti sąžininga, sveika ir, žinoma, draugiška aplinkai.
Žemės ūkis stereotipiškai laikomas viena konservatyviausių ekonomikos sričių, o įvairios inovacijos ūkininkavime dažnai sulaukia priešiškos visuomenės reakcijos dėl galimo neigiamo poveikio sveikatai. Tačiau, pasak telekomunikacijų bendrovės „Huawei“ vadovo Baltijos šalyse Ricky Chen, toks įsitikinimas – klaidingas.
„Jau nuo senų laikų žinoma, kad geriausią derlių gauna geriausiai savo laukus pažįstantis ūkininkas. Deja, didėjant teritorijoms galimybės apžiūrėti auginamą produkciją tampa vis prastesnės, o ir pats stebėjimas nesuteikia visos reikalingos informacijos. Tačiau čia gali padėti technologiniai sprendimai – specialiais jutikliais aprūpinti dronai, gebantys nustatyti kurioje laukų dalyje trūksta drėgmės ar veisiasi kenkėjai. Tai leistų optimizuoti vandens ir pesticidų naudojimą, sumažintų produkcijos kaštus bei resursų eikvojimą“, – kalba Ricky Chen.
Vis plačiau diegiamos dirbtinio intelekto technologijos taip pat leistų kur kas efektyviau paskirstyti ir trąšas bei pesticidus. Tai ne tik padėtų sumažinti šių medžiagų poreikį, dirvožemio bei gruntinio vandens taršą, bet ir padidintų maisto saugą – dirbtinis intelektas užtikrintų, kad ant parduotuvių lentynų atsidūrusiuose daržovėse ar grūdiniuose produktuose randama sveikatai kenksmingų medžiagų koncentracija būtų dar mažesnė.
COVID-19 pandemija pademonstravo, jog didžiuliai ir į tolimas vietoves savo produkciją tiekiantys ūkiai yra neatsparūs įvairiems judėjimo ribojimams ir kontrolės procesams, todėl vartotojai atsigręžė į mažesnius vietinius prekeivius. Dirbtinis intelektas, dronai ir įvairios kitos ekologiją bei veiklos efektyvumą didinančios išmanios priemonės padėtų mažesniems ūkiams tapti aktualiems ne tik įvairių negandų metu, bet ir konkurencingesniems situacijai tapus įprasta.