Ar kada baigsis burgerių era Lietuvoje?

Vaikų netinkamos mitybos pasekmės tikrai yra skaudesnės, nei mes galime tikėtis

Pasaulinė sveikatos organizacija sako, kad mūsų  sveikata didžiąja dalimi priklauso nuo gyvensenos ir  mitybos. Tai aktualu kalbant ne tik  apie suaugusius. Ne išimtis yra mūsų vaikai, nes šių laikų  vaikų ir paauglių labiausia aktualiausių sveikatos problemų  kyla dėl jų netinkamos mitybos ir itin mažo fizinio aktyvumo.

 Aplink begalė greito maisto ir saldumynų pagundų, išsibalansavęs mitybos režimas, vaikai mažai valgo daržovių ir vaisių, atsisako pusryčių ir vietoj to išėjus į mokyklą renkasi greitai pagaminamą maistą, o ne pietus mokyklos valgykloje, nuolat saldžiai bei riebiai užkandžiauja ir, žinoma, mėgsta atsigaivinti saldžiais, spalvotais gazuotais gėrimais. Deja, nekreipiant dėmesio į šiuos vaikų sveikatą žalojančius įpročius, daug gero mes galime tikrai nesitikėti. Reikia nepamiršti, kad vaiko organizmas turi ne tik nuolat atsinaujinti, bet ir augti, todėl sveikatai palanki mityba tiek vaikystėje, tiek paauglystėje yra ypatingai svarbi, o sveiką mitybą kiekvienas suprantame savaip ir tas supratimas pirmiausia atsinešamas iš savo šeimos, todėl vaikų sveikos mitybos pamatai turi būti padėti dar ankstyvoje vaikystėje, juk nuo to, kaip jie maitinsis priklausys ir jų sveikata ateityje “, – kalba „Všį Tikra mityba“ direktorė Danguolė Gasparavičienė.

Menkas fizinis aktyvumas griauna vaikų sveikatą

Mažas vaikų fizinis aktyvumas yra dar viena opi šiandienos problema, kurios pasekmės taip pat gana skaudžios. Šiandieninio vaiko kiekviena diena neįsivaizduojama be informacinių technologijų, kurios vaikus prikausto ilgą laiką sėdėti vienoje vietoje ne tik mokykloje, bet ir namuose, tad ir aktyvus laisvalaikis vaikų kasdienybėje tampa retenybe. O kur dar ilgai praleistas laikas sėdint mokyklos suole ar ruošiant pamokas namuose. Vis dėlto, tokių įpročių pasekmės gali būti itin skaudžios, kada kenčia ne tik vaiko laikysena, bet ir bendra sveikata. Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, stuburo problemos bei antsvoris gali nemenkai apkartinti vaikų gyvenimą, o remiantis tarptautinių mokinių sveikos gyvensenos tyrimų duomenimis, Lietuvos mokinių fizinis aktyvumas, lyginant su kitų Europos šalių mokinių aktyvumu, užima vieną iš paskutiniųjų vietų, -sako visuomenės sveikatos specialistė Laura Blaževičiūtė.

Ar tikrai situacija Lietuvoje yra kritinė?

Kas kelerius metus programa „Sveikatiada“ kartu su Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centru atlieka 6–7 klasių mokinių mitybos įpročių ir fizinio aktyvumo įgūdžių tyrimą, kurio tikslas – išsiaiškinti ir įvertinti mokinių mitybos įpročius, fizinio aktyvumo įgūdžius ir mokinių nuomonę bei žinias apie šias dvi svarbias sritis. Ilgai besitęsiantis karantinas šiais metais nesutrukdė atlikti palyginamojo tyrimo.

Taigi, kokios svarbiausios šių 2020 metų ,,Sveikatiados“ tyrimo įžvalgos?

Tyrimas atliktas anketiniu apklausos būdu „Sveikatiados“ programoje dalyvaujančių Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų 6–7 klasių mokinių mitybos ir fizinio aktyvumo įpročiai, panaudota anketa, kuri buvo naudota ir analogiškiems tyrimams 2016 m atlikti.

Apklausoje iš viso dalyvavo 6815 moksleivių, iš jų 51,9 proc. mergaičių ir 48,1 proc. berniukų.

Anketą sudarė klausimai apie respondentų sociodemografinius požymius (lytis, gyvenamoji vieta), maitinimosi bei fizinio aktyvumo įpročius bei mokinių nuomonę ir žinias apie mitybą ir fizinį aktyvumą ji buvo anoniminė, visi apklausos duomenys analizuojami tik apibendrintai.

Apibendrinus atlikto tyrimo duomenis, matome, kad, nors labai daug dėmesio skiriama siekiant sukurti tinkamą aplinką vaikų sveikai gyvensenai, dar ne visų mokinių mityba bei fizinis aktyvumas atitinka rekomendacijas. Rekomenduojama, kad vaikai valgytų 4–5 kartus per dieną, tačiau tik kas trečias 6–7 klasių mokinys nurodė, kad tiek kartų per dieną reikia valgyti ir tiek kartų per dieną valgo. Net kas šeštas jų pasakė, kad valgo tik 2 kartus per dieną.

 Pagal rekomendacijas vaikai pusryčius turėtų valgyti kasdien, tačiau jau eilę metų kasdien pusryčiauja tik du trečdaliai vaikų.

Karštus pietus mokykloje valgo taip pat tik mažiau kaip kas antras mokinys ir stebima, kad per dešimtmetį taip valgančiųjų nežymiai mažėja. Mokinių nurodytos pagrindinės priežastys, kodėl jie nevalgo mokykloje karštų pietų – pietauju namie ir neskanus arba atvėsęs maistas taip pat išlieka nepakitusios jau eilę metų, -dėsto Danguolė Gasparavičienė.

Įvertinus mokinių žinias apie tai, kaip reikėtų maitintis, matome atsikartojančią tendenciją, kad didžioji dalis mokinių žino, kokius maisto produktus reikia vartoti kasdien: mokiniai mini, kad kasdien reikia valgyti daržoves, vaisius, grūdinius bei pieno produktus. Nepriklausomai nuo to, kad mokiniai žino, tačiau dar nepakankamai dažnai vartoja daržovių. Vaikai dažniau vartoja vaisius negu daržoves ir vaisių vartojimo dažnumas per eilę metų taip pat beveik nepakito.

Nors tik pavieniai mokiniai nurodė, kad saldumynus reikia valgyti kasdien, tačiau kasdien ir kelis kartus per dieną juos vartoja kas antras mokinys, iš kurių beveik kas penktas – kelis kartus per dieną!

Mokinių užkandžiavimo tarp pagrindinių valgymų (pusryčių, pietų, vakarienės) bei pasirinkimo kokius užkandžius dažniausiai renkasi tendencija išlieka beveik tokia pati: didesnė pusė vaikų užkandžiauja kartais, o apie trečdalis – kasdien ir dažniausiai užkandžiams renkasi vaisius, bandeles, pieno produktus, tačiau maždaug kas šeštas mokinys užkandžiams dar renkasi ir saldumynus arba bulvių traškučius. Kadangi ugdymo įstaigose draudžiama tiekti vaikų maitinimui saldumynus arba bulvių traškučius, galima daryti prielaidą, kad sveikatai nepalankius užkandžius vaikai atsineša iš namų arba perka netoli mokyklų esančiose prekybos vietose.

Nors draudžiama tiekti vaikų maitinimui ugdymo įstaigose ir parduoti vaikams iki 18 m. amžiaus energinius gėrimus, 2020 m. tyrimo duomenimis, kas septintas 6–7 klasių mokinys nurodė, kad geria energinius gėrimus ir, pasak vaikų, jiems juos nuperka vyresni draugai, tėvai ir net nepažįstami žmonės.

Įvertinus mokinių nuomonę, ar jie gerai ir pakankamai maitinasi, kad augtų sveiki, stebime per pastarąjį dešimtmetį nežymiai, tačiau mažėjantį vaikų, vertinančių savo mitybą kaip tinkamą, ir didėjantį manančių, kad maitinasi nepakankamai ir nežinančių, kaip vertinti savo mitybą, skaičių.

Vaikams ir paaugliams rekomenduojama kasdien bent 60 minučių užsiimti vidutinio intensyvumo ar intensyvia fizine veikla. Išanalizavus 6–7 klasių mokinių fizinės veiklos ypatumus, nustatyta, kad rytinę mankštą daro didžioji dalis vaikų, iš kurių beveik trečdalis mankštinasi kasdien ir didėja kasdien darančių mankštą ir mažėja jos nedarančių vaikų skaičius.

Nors dauguma 6–7 klasių mokinių nurodo, kad dažniausiai fiziškai aktyvūs jie yra per kūno kultūros pamokas, tačiau jie yra dar nepakankamai aktyvūs tiek pertraukų metų mokykloje, tiek po pamokų laisvalaikiu. Stebima, kad per dešimtmetį net padidėjo fiziniam aktyvumui išnaudojančiųjų tik vieną pertrauką ir sumažėjo išnaudojančiųjų visas pertraukas. Laisvalaikiu vaikai vis dar daugiau laiko skiria pasyvioms veikloms: skaitymui, televizoriaus žiūrėjimui, žaidimams kompiuteriu ir pan., negu fiziniam aktyvumui ar pagalbai tėvams namų ruošoje. Nors vaikų, lankančių su fiziniu aktyvumu susijusius užsiėmimus, skaičius mažai kinta, tačiau džiugu, kad ženkliai padidėjo vaikų, juose praleidžiančių ilgesnį laiką – 3 val. ir daugiau ,- teigia Laura Blaževičiūtė.

Įvertinus subjektyvią mokinių nuomonę, stebima, kad tik maždaug kas antras mokinys, daugiau berniukai negu mergaitės mano, kad yra fiziškai aktyvūs ir, jų nuomone, labiausiai skatina ar galėtų paskatinti juos sportuoti ar mankštintis laisvalaikiu tėvų palaikymas, noras būti gražiam, draugai bei noras gerai jaustis. Dauguma mokinių pasakė, kad apie sveiką mitybą ir būtinybę būti fiziškai aktyviam jie sužinojo iš tėvų, beveik kas penktam (18,6 proc.) apie tai papasakojo mokytojai ir 7,2 proc. šią informaciją perskaito internete, o kad mokiniai sveikai maitintųsi ir būtų fiziškai aktyvūs, daugumai (62,9 proc.) jų svarbiausia tėvų ir kas ketvirtam (25,3 proc.) – jų pačių nuomonė.

Kaip gerinti situaciją?

Išlieka tendencija, kad bendrojo ugdymo mokyklų 6–7 klasių mokinių mityba dar nėra palanki sveikatai ir mokiniai nėra pakankamai fiziškai aktyvūs. Ne visi mokiniai laikosi mitybos režimo bei kasdien pusryčiauja, nepakankamai dažnai vartoja daržovių bei vaisių, net kas antras kasdien valgo saldumynus, per mažai geria vandens. Nors jau ir stebimos kai kurios teigiamos tendencijos: nežymiai didėja daržovių, ypač kelis kartus per dieną, bei taip pat nežymiai mažėja saldumynų vartojimo dažnumas; ženkliai padidėjo vaikų, darančių mankštą kasdien ir su fiziniu aktyvumu susijusiuose užsiėmimuose praleidžiančių 3 val. ir daugiau, skaičius, -sako Laura Blaževičiūtė.

 Daugybė informacijos viešojoje erdvėje, kas yra sveikatai palanku, o kas ne? Kaip nepasiklysti jos gausoje? Vaikus ši informacija pasiekia ne tik iš viešosios erdvės, bet ir tokių ilgalaikių sveikos gyvensenos ugdymo programų kaip „Sveikatiada“, kuri jau dešimt .metų ugdo moksleivių ir jų šeimų sveiką gyvenseną, siekia užauginti naują kartą, neturinčią sveikatos problemų ir gebančią formuoti savo gyvenimo būdą atliekant informuotus sprendimus mitybos bei fizinio aktyvumo srityse.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *