Liepą Baltijos šalyse elektra atpigo iki 20 procentų, pirmąkart užfiksuota ir neigiama kaina

Liepos mėnesį vidutinė elektros energijos didmeninė kaina visose Baltijos šalyse sumažėjo penktadaliu: Estijoje elektra atpigo 20 proc. iki 30,10 EUR/MWh, Lietuvoje ir Latvijoje – 18 proc. atitinkamai iki 31,70 EUR/MWh ir 31,80 EUR/MWh. Liepą „Nord Pool“ biržos Baltijos šalių prekybos zonose vieną valandą buvo užfiksuotas ir neigiamas elektros kainų lygis.

Liepos mėnesį kas valandą elektros kainos Baltijos šalyse svyravo nuo -0,09 EUR/MWh iki 59,89 EUR/MWh.

„Visame „Nord Pool“ biržos regione liepą gerokai išaugo vėjo jėgainių gamybiniai pajėgumai, pasiekę 4 013 GWh – tai 46 proc. daugiau nei birželį ir 42 proc. daugiau nei 2019 m. liepą. Dėl vėjo jėgainių pajėgumų svyravimų liepos pradžioje Baltijos šalyse užfiksuota viena neigiama elektros valandinė kaina. Tokia situacija dažnesnė regionuose, kuriuose yra daug vėjo bei kitų atsinaujinančių energijos išteklių, tačiau Baltijos šalyse neigiama kaina susidarė pirmą kartą“, – sako elektros energijos tiekimo bendrovės „Elektrum Lietuva“ direktorius Martynas Giga.

Praėjusį mėnesį vidutinė didmeninė elektros energijos kaina mažėjo tiek Baltijos šalyse, tiek ir kitose „Nord Pool“ biržos vietose. Tokias tendencijas Šiaurės šalyse lėmė klimato ir hidrologinės sąlygos, dėl kurių išaugo ne tik vėjo jėgainių, bet ir hidroelektrinių pajėgumai. Oro temperatūra Švedijoje ir Norvegijoje nukrito žemiau istorinio liepos vidurkio, o dėl didesnių sezoninių kritulių padidėjo vandens srauto lygis bei gamybiniai pajėgumai hidroelektrinėse.

Tuo tarpu Baltijos šalyse prie kainų mažėjimo prisidėjo ir išaugę energijos srautai iš kaimyninių šalių. „Tarpinių jungčių pajėgumai buvo didesni nei birželį, kai buvo keli planuoti ir neplanuoti atjungimai, padidėjo pajėgumų srautai iš Kaliningrado srities“, – teigia M. Giga.

Elektros energijos paklausa sumažėjo

Lyginant su 2019 m. liepa, Baltijos šalyse elektros energijos suvartojimas praeitą mėnesį sumažėjo 2 proc. iki 2 021 GWh. Latvijoje elektros energijos paklausa sumažėjo 1 proc. iki 545 GWh, Estijoje – 3 proc. iki 550 GWh, Lietuvoje – 3 proc. iki 926 GWh.

Palyginti su birželiu, liepą Baltijos šalyse pagaminta 16 proc. mažiau elektros energijos – 1 021 GWh. Latvijoje elektros energijos gamyba sumažėjo 47 proc. iki 253 GWh, Estijoje – 2 proc. iki 305 GWh, tuo tarpu Lietuvoje gamybos apimtys išaugo 9 proc. iki 464 GWh.

Liepą Baltijos šalyse pagaminta 51 proc. suvartotos elektros energijos. Latvijoje gamybos ir suvartojimo santykis buvo 46 proc., Estijoje – 55 proc., o Lietuvoje – 50 proc.

Apie „Elektrum Lietuva“:

„Elektrum Lietuva“ yra didžiausios Baltijos šalyse elektros gamintojos „Latvenergo“ (Latvija) antrinė įmonė. Įmonių grupė pagamina daugiausiai žaliosios energijos Baltijos šalyse, o Europoje patenka į TOP3 „žaliausių“ gamintojų sąrašą. Bendrovė „Elektrum Lietuva“ šiuo metu tiekia elektrą 7500 įmonių bei 700 namų ūkių, tiekia dujas beveik 150 bendrovių, yra įrengusi beveik 300 saulės jėgainių.

Parašykite komentarą