Pandemijos sukelta krizė verslui gan netikėtai gali tapti tuo, ką puikiai apibūdina angliškas posakis „blessing in disguise“ – paslėpta dovana. Pasislėpusi po dramatiškais ekonominio gyvenimo ribojimais ir istorinio sunkmečio prognozėmis, ji išstūmė tūkstančius organizacijų iš komforto zonos ir suteikė retą laisvę eksperimentuoti. Pandemija privertė pažvelgti į savo veiklą kitu žvilgsniu, ieškoti naujų būdų spręsti problemas, paspartinti inovacijų diegimą.
Ši krizė – kitokia nei daugelis stebėtų anksčiau. Ji įvyko akimirksniu – lyg staigiai užtrauktas rankinis stabdis. Ekonomika vieną dieną užsidarė ir nepaliko vietos lūkesčiams, kad galbūt viskas kaip nors išsispręs ir ši krizė mūsų nepalies. Daugeliui verslo įmonių tai suveikė kaip elektrošokas, paskatinęs sprendimus, kuriems anksčiau pritrūkdavo arba kūrybiškumo, arba drąsos, arba ir to, ir to.
Taip per keletą savaičių gimė dešimtys elektroninių parduotuvių, kurių sukūrimas įprastu metu veikiausiai būtų užtrukęs mėnesius ar net metus. Didžiulės gamyklos per trumpą laiką sugebėjo pakeisti savo gamybos linijas, kad vietoj netekusių aktualumo prekių jos gamintų kažką būtino – pavyzdžiui medicinines priemones. Užsidarę sporto klubai sukūrė nuotolinius treniruočių kursus, kurie viršijo jų pačių lūkesčius.
Kitaip tariant, staigi krizė daugelyje verslo organizacijų išlaisvino geriausius kūrybiškumo ir verslumo instinktus, kuriuos paprastu metu neretai užgožia inercija ir baimė keistis.
Paslėptas krizės dovanas pamačiau ir per asmeninę patirtį. Šių metų gegužės 4 dieną, kai Lietuvoje dar ėjo antrasis karantino mėnuo, pradėjau darbą „Omberg“ – gyvenamojo nekilnojamojo turto (NT) vystymo bendrovėje. Tuo metu judesys NT rinkoje buvo sustojęs praktiškai iki nulio: jokių būsto apžiūrų, jokių pardavimų, gyventojų lūkesčiai dėl ateities – baimės ir nežinios rūke. Birželį, karantinui pasibaigus ir žmonėms grįžtant į normalų gyvenimą, didžiąją jų dalį vis dar kamavo didelis nerimas dėl ateities.
Mūsų pardavimų žmonės nuolat dalijosi įspūdžiais iš susitikimų su potencialiais pirkėjais: net ir nepajutę jokio asmeninio poveikio pajamoms, nuolatinių neigiamų naujienų kontekste klientai baiminosi dėl galimo darbo netekimo. Šiuos pastebėjimus patvirtino mūsų inicijuotas sociologinis tyrimas, kuris parodė, kad net 60 proc. Lietuvos didmiesčių gyventojų kaip didžiausią kliūtį įsigyti būstą šiemet mato nerimą dėl visų ar dalies pajamų netekimo.
Paprastos ekonominės krizės atveju potenciali verslo reakcija veikiausiai būtų susitaikymas ir nusiteikimas išlaukti nepalankias makroekonomines sąlygas. Tačiau kaip ir daugelyje kitų Lietuvos bendrovių, komanda mobilizavosi ir ėmė ieškoti sprendimų, kaip gali padėti klientams įveikti baimę dėl ateities. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodė neįveikiama užduotis, bet jau netrukus gimė pirmasis Lietuvos rinkoje su kolegomis iš „Gjensidige“ sukurtas draudimo produktas. Jis kompensuoja būsto paskolos įmokas netekusiems darbo būsto pirkėjams ir taip suteikia apsaugą nuo nežinios.
Kitas klientų nerimas – tikimybė, kad plėtotojai būstų statybas nukels ar išvis sustabdys. Pažadai, kad viskas bus gerai ir statybos bus baigtos laiku, šiuo nežinomybės kupinu metu klientams nebūtų įtikę. Reikėjo tai įrodyti veiksmais – ne tik nestabdyti statybų, bet užbaigti jas anksčiau nei planuota. Tačiau, kam yra tekę susidurti su statybų darbais, tie žino, kad paskubinti darbus nėra taip paprasta. Ypač turint omeny, kad statybų tempas tiesiogiai priklauso ne nuo pačių NT plėtotojų, o nuo jų partnerių.
Nors iš pirmo žvilgsnio galimybės kažką reikšmingai pakeisti atrodė ribotos, glaudus bendradarbiavimas su rangovais padėjo rasti išeičių, kurių turbūt nebūtume ieškoję įprastomis ekonomikos sąlygomis. Pavyzdžiui, savo partneriams mokėjome pinigus anksčiau numatytų terminų arba tiesiogiai jų tiekėjams apmokėdavome už medžiagas. Taip rangovai galėjo lengviau valdyti savo finansinius srautus, o statybų eiga paspartėjo. Rezultatas? Dviejų objektų 85 proc. statybų baigtumas (kuris jau leidžia pasirašyti su klientais notarines pardavimo sutartis) buvo pasiektas dviem mėnesiais anksčiau nei planuota.
Panašių istorijų nuolat girdžiu iš kitų įmonių vadovų. Istorijų apie įgyvendintas naujas verslo idėjas, nepaprastu greičiu įvykdytas įmonių transformacijas, kartais – net ir iš pagrindų peržiūrėtus verslo modelius.
Nors ūmi pandemija išmušė iš po kojų stabilumo pagrindą visam verslui, svarbiausia, kad įveikus šią vis dar tebesitęsiančią krizę, jos metu atrastos „paslėptos dovanos“ liks: Lietuvos organizacijos žinos tikrąsias savo galimybių ribas, gebėjimus kurti, keistis, rasti netikėtus sprendimus.
Komentaro autorė Dalia Andrulionienė, NT vystymo bendrovės „Omberg“ vykdomoji direktorė.