.png)
Elektros ir dujų skirstymo bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) pirmojo 2020 m. pusmečio rezultatuose atsispindi pandemijos ir pavasario audrų iššūkiai bei užtikrintas Bendrovės veiklos tęstinumas. Pagrindiniu ESO pajamų šaltiniu išlieka elektros energijos persiuntimas. Pirmąjį pusmetį, dėl visuotino karantino šalyje, persiuntimo apimtys sumažėjo beveik pustrečio proc.
„ESO, nepaisant besikeičiančių šalies ekonominių ir socialinių aplinkybių, tęsia kryptingą elektros ir dujų skirstomųjų tinklų priežiūros ir atnaujinimo veiklą, išlaikant strateginių ESO veiklos sričių kryptis – tinklo patikimumas, išmanizacija, skaitmeninimas ir rinkos įgalinimas“, sako ESO valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Mindaugas Keizeris.
Per karantiną sulėtėjusios investicinių projektų įgyvendinimo apimtys, pasibaigus apribojimams, ne tik atnaujintos, bet ir imtasi ateityje suplanuotų darbų įgyvendinimo ankstinimo, siekiant prisidėti prie bendrai valstybės įgyvendinamų ekonomikos skatinimo priemonių realizavimo.
Poataskaitinis periodas prasidėjo šiais svarbiais ESO įvykiais:
– nuo liepos 1-osios ESO tapo nebelistinguojama Nasdaq Baltijos biržoje bendrove. Nepaisant šio pokyčio, ESO liks atvira, skaidri ir savo veiklos rezultatus atsakingai viešinanti bendrovė;
-liepą atnaujintas ESO 10 metų investicijų planas. Per 2020-2029 m. ESO investuos į elektros ir dujų skirstymo tinklo modernizavimą 1,91 mlrd. eurų, investicijas nukreipiant į 2 pagrindines programas – tinklo patikimumą, išmanumą ir efektyvumą bei rinkos įgalinimą ir kliento patirtis;
-užbaigtas nuolatinės Druskininkų suskystintų gamtinių dujų išdujinimo stotelės įrengimo projektas;
-pradėta informacinė kampanija „Pasirinkite tiekėją“, skirta įgalinti vartotojus pasirinkti nepriklausomus elektros energijos tiekėjus.
ESO 2020 m. 6 mėn. pajamos siekė 238 mln. eurų – tai 12,5 proc. daugiau nei 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu. ESO uždirbo 96,7 mln. eurų koreguoto pelno prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (koreguota EBITDA) – 9,7 proc. arba pusdevinto mln. eurų daugiau prieš metus, kai šis rodiklis buvo 88,2 mln. eurų. Šio rodiklio pokyčiui didžiausią įtaką turėjo auganti reguliuojamo turto bazė.
Esminiai rodikliai:
• ESO pajamos 2020 m. sausio-birželio mėnesiais siekė 238 mln. eurų ir buvo 12,5 proc. didesnės nei 2019 m. sausį-birželį, kai jos siekė 211,6 mln. eurų.
• Elektros, gamtinių dujų ir susijusių paslaugų pirkimo sąnaudos per šešis 2020 m. mėnesius siekė 91,1 mln. eurų ir buvo 1,9 proc. mažesnės nei atitinkamu laikotarpiu 2019 metais. Tam didžiausią įtaką turėjo elektros energijos įsigijimo kainos ir kiekio sumažėjimas.
• 2020 metų sausio-birželio mėnesiais ESO uždirbo 96,7 mln. eurų koreguoto pelno prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (koreguotas EBITDA*) – 9,7 proc. daugiau nei tuo pat metu 2019 metais, kai šis rodiklis buvo 88,2 mln. eurų.
• Per 2020 m. sausio–birželio mėn. ESO investicijos į elektros ir dujų skirstomuosius tinklus siekė 49,59 mln. eurų – 48,3 proc. mažesnės nei 2019 m. sausio–birželio mėn., kai jos buvo 95,88 mln. eurų.
• Esminę įtaką elektros energijos skirstymo 2020 m. pirmo pusmečio patikimumo rodikliams turėjo kovo 12-13 dienomis siautusi smarki audra „LAURA“. Vien dėl šios audros patikimumo rodikliai pablogėjo SAIDI 128,25 min, o SAIFI 0,19 karto. Jei nevertinti šios vėtros, 2020 pirmo pusmečio patikimumo rodikliai būtų buvę ne ženkliai geresni nei 2019 m. ir sudarytų (SAIDI) 50,98 min, SAIFI 0,68 karto (2019 m. pirmo pusmečio SAIDI buvo 51,26 min., o SAIFI 0,69 karto).
Dujų dalyje patikimumo rodikliai 2020 m. reikšmingai geresni: per sausio – birželio mėn. vidutinė neplanuotų dujų energijos persiuntimo nutraukimų trukmė (SAIDI) su stichinių reiškinių („force majeure“) įtaka vienam klientui siekė 0,238 minutes ir, lyginant su 2019 m. tuo pat metu, sumažėjo 0,44 minutėmis (2019 m. sausio – birželio mėn. SAIDI sudarė 0,679 min.).
* Bendrovės EBITDA ir grynojo pelno rezultatai yra pateikiami po vadovybės atliktų korekcijų, eliminuojant faktinių ir reguliuojamų pajamų nuokrypį bei vienkartinių veiksnių įtaką. Šiomis korekcijomis siekiama atskleisti Bendrovės įprastos veiklos, be netipinių, vienkartinių ar su einamuoju veiklos laikotarpiu tiesiogiai nesusijusių veiksnių, rezultatus. Visi vadovybės atliekami koregavimai atskleidžiami tarpiniuose ir metiniuose Bendrovės pranešimuose.