Išgirsti kultūros ministrą dr. Mindaugą Kvietkauską jidiš kalba skaitantį pasaulinio lygio poeziją, sužinoti detektyvo vertas versijas, kaip į Nacionalinę biblioteką pateko ir po kelių dešimtmečių stebuklingai atgimė unikalūs Lietuvos žydų paveldo dokumentai, suvokti, kokio dydžio talentu buvo apdovanotas litvakas Avromas Suckeveris ir kaip jo palikimas praturtina lietuvių literatūros tradiciją ir kanoną – tokią galimybę Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos lankytojams dovanojo renginio „Suckeverio sugrįžimas“ organizatoriai ir dalyviai.
Šių metų pradžioje pasirodė dvi Avromo Suckeverio poezijos knygos – „Kapo vaikas“ ir „Dešimt eilėraščių“. Jos buvo pristatytos „Vilniaus knygų mugėje“ ir iš karto sulaukė didžiulio tarptautinio susidomėjimo. Prasidėjęs karantinas laikinai sustabdė šių leidinių pristatymus plačiajai visuomenei, tačiau vasarą juos paskaityti galėjo „Vilnius skaito“ lankytojai, o vakar Nacionalinėje bibliotekoje vykęs renginys kvietė priimti į Šiaurės Jeruzalę grįžtantį litvakišką literatūrinį palikimą ir atidžiau pažvelgti į poetinius klodus, iš jidiš gelmės prabilusius į lietuvių skaitytojus.
Vakare dalyvavo A. Suckeverio poezijos vertėjai kultūros ministras dr. Mindaugas Kvietkauskas ir Laurynas Katkus, taip pat Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas, Dokumentinio paveldo tyrimo departamento Judaikos skyriaus vadovė dr. Lara Lempertienė, Vilniaus žydų viešosios bibliotekos labdaros ir paramos fondo direktorius Žilvinas Beliauskas, dailininkė Sigutė Chlebinskaitė. Renginį moderavęs literatūros ekspertas Audrius Ožalas citavo pasaulinius A. Suckeverio literatūros tyrėjus, kurie poeto kuriamų eilėraščių tikslą įvardija kaip gebėjimą transformuoti skausmą į šviesą.
„Turime vieną žymiausių žydų poetų pasauliniu mastu, kurio vaikystė, jaunystė, studijų metai prabėgo Vilniuje. Kuriam teko išgyventi visą Vilniaus geto tragediją. Per Suckeverio likimą galima pasakoti visą litvakų kultūros tragediją ir, esu tikras, kad seniai laikas įrašyti jo poeziją į lietuvių literatūros kanoną“, – sakė poeto eilių vertėjas, jo kūrybos tyrėjas dr. M. Kvietkauskas.
Jam antrino dr. L. Lempertienė: „Yra A. Suckeverio eilėraštis „Odė stebuklui“ ir tai, kas vyksta dabar, prilyginu stebuklui, kuris prasidėjo prieš trejus metus, kai kaip kokioje Aladino uoloje atradome Nacionalinės bibliotekos fonduose didžiulį lobį, kuris pergyveno karą ir saugiai gyveno neliečiamas. Kol atsirado intelektinės pajėgos ir galimybės pradėti rimtai tirti žydų paveldo dokumentus. Tarp jų ir rankraštinė, paties autoriaus ranka 1943 metų gegužės mėnesį surašyta poezijos knyga, savitas Vilniaus geto metraštis.“
Vakaro dalyviai sakė, kad šios knygos pasirodymas prilygsta pasaulineipremjerai, apie šį žinomo poeto rankraštį niekas nežinojo. A. Suckeverio poezijos tyrėjai pažymi, kad geto metais jo eilėraščiai tampa laiškais, kreipiniais, dialogais, o rankraščio likimo istorija tikrai verta gero detektyvo plunksnos.
Nacionalinės bibliotekos vadovas prof. dr. R. Gudauskas sakė, kad jis džiaugiasi ir didžiuojasi, kad šiemet, kai minimi Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metai, dar labiau suintensyvėjo renginiai ir projektai, skirti žydų paveldui ir jo tyrimams. „Jie tikrai turės tęsinį“, – teigė prof. dr. R. Gudauskas. Direktorius priminė prieš pora metų Izraelio Ministro Pirmininko Benjamino Netanyahu vizito Nacionalinėje bibliotekoje metu Judaikos skyriuje užrašytus žodžius: „Tai buvo galingas ir turtingas pasaulis. Buvo ir nebėra. Saugokite jų dokumentinį atminimą.“
Nacionalinė biblioteka parengė šio renginio vaizdo įrašą, kurį galima peržiūrėti bibliotekos „YouTube“ paskyroje.