Rugsėjo 3 d. mūsų šalis išsakys savo poziciją apie siūlomą švino šaudmenų naudojimo šlapžemėse teisinį reguliavimą ES mastu per Europos Komisijos „REACH“ komiteto posėdį.
Siekdama, kad visoje ES būtų vienodai valdoma dėl švino šaudmenų naudojimo šlapžemėse aplinkai ir žmonių sveikatai kylanti rizika, Europos Komisija siūlo nustatyti švino ir jo junginių apribojimą lygiavamzdžių šaunamųjų ginklų šaudmenyse, kurie naudojami šlapžemėse arba tose vietose, iš kurių paleisti jas galėtų pasiekti. Apribojimas apimtų ir švino šaudmenų turėjimą šlapžemėse (nustatant buferinę zoną).
„Mūsų šalis pritaria ir palaiko Europos Komisijos reglamento projekto tikslą – mažinti toksišką švino poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai ir imtis reikiamų priemonių, bet jam pasiekti būtina aiškiai reglamentuoti vienodą praktinį taikymą ir įgyvendinimą, nes skirtingas praktinis taikymas ES šalyse sumažins galimybę pasiekti tikslą, vienodai mažinti ir valdyti taršą švinu“, – sako aplinkos ministras Kęstutis Mažeika. Per „REACH“ komiteto posėdį Lietuva ketina pažymėti, kad rengiant šį teisinį reguliavimą ne visi aspektai buvo išsamiai išnagrinėti. Pavyzdžiui, liko neįvertinta, koks bus siūlomų apribojimų socialinis-ekonominis poveikis sportinio šaudymo sektoriui.
Viena iš priežasčių nustatyti bendrus veiksmus ES mastu – skirtingi nacionaliniai švino šaudmenų naudojimo apribojimai, kuriuos jau savanoriškai įvedė daugelis ES šalių. Migruojantys paukščiai paprastai skrenda per kelias ES valstybes, todėl jie gali praryti švino šaudmenis tose šalyse, kur šių šaudmenų naudojimas yra menkai apribotas arba visai neapribotas.
Europos cheminių medžiagų agentūros duomenimis, šaudmenų, kuriuose yra 1 proc. švino ar daugiau, naudojimas šlapžemėse kelia pavojų vandens paukščiams – jie praryja tokius šaudmenis ir apsinuodija. Dėl to per metus žūva daugiau kaip milijonas šių paukščių. Be to, tai kelia riziką toms gyvūnų rūšims, kurios maitinasi vandens paukščiais, ir žmonėms, kurie šiuos paukščius vartoja maistui.
Ministro Kęstučio Mažeikos žodžiais, siūlymas ES mastu nustatyti bendrą teisinį reguliavimą svarstomas nuo 2017 m., bet vis dar kyla klausimų, kaip reikės užtikrinti vienodą ir efektyvią kontrolę visose ES šalyse. „Jeigu Europos Komisija išsamiai neatsakys į Lietuvos pateiktus klausimus, balsuodami dėl EK reglamento projekto priėmimo, turėsime susilaikyti, kol jie bus išsamiai išdiskutuoti ir sureguliuoti“, – sako ministras.