Vilniečiai nenori mokėti už kaimynų šiukšles – daugėja pranešimų apie neteisėtai paliktas atliekas

Pasikeitusios Vilniaus miesto atliekų tvarkymo taisyklės, keičia ir pačių vilniečių įpročius – vis dažniau atsisakoma mokėti už kaimynų prie konteinerių paliktas atliekas. Anksčiau atliekos paliktos prie konteinerių buvo tvarkomos iš bendro biudžeto. Nuo naujų metų – šių atliekų tvarkymo išlaidos paskirstomos tik tiems namams, kurių konteinerių aikštelėse buvo rastos atliekos.

Vilniaus mieste kas mėnesį užfiksuojama per 500 atvejų, susijusių su neteisėtai paliktomis buitinėmis didelių gabaritų atliekomis (DGA). Su tokių atliekų tvarkymo iššūkiais susidurianti savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (SĮ „VASA“) pastaruoju metu pastebi didėjantį miestiečių aktyvumą. Per mėnesį „VASA“ sulaukia nuo 400 iki 600 gyventojų pranešimų apie paliktas arba iškraunamas stambias buitines atliekas šalia bendro naudojimo konteinerių daugiabučių namų kiemuose.

Pagal „VASA“ kontrolierių nustatytus atvejus ir miestiečių pranešimus įmonė šįmet suorganizavo daugiau kaip 1050 tonų neteisėtai paliktų buitinių DGA išvežimą. Sostinės savivaldybei tai kainavo apie 211 tūkst. eurų. Patirtos sąnaudos bus paskirstomos visiems gyventojams, kuriems skirta atliekų aikštelė. Dėl to netvarkingiausiems miestiečiams atliekų tvarkymo mokestis gali padidėti iki keliasdešimt eurų. Tačiau teisingai atliekas tvarkantys vilniečiai papildomų išlaidų nepatirs.  „VASA“ primena gyventojams apie DGA tvarkymo galimybes bei ragina fiksuoti pažeidėjus ir apie juos pranešti.

Pasak SĮ „VASA“ Atliekų tvarkymo kontrolės skyriaus vadovo Gintauto Mackonio, miesto atliekų tvarkymo kultūra priklauso ne tik nuo veikiančios sistemos, paslaugų kokybės ir jos kontrolės, bet ir nuo atliekų savininkų įpročių bei sąmoningumo.  Jo teigimu, pastaruoju metu sostinėje pastebima dvejopa tendencija: viena vertus daugėja neleistinai išmetamų didelių gabaritų buitinių atliekų gyvenamuosiuose rajonuose, kita vertus – sulaukiama vis daugiau pranešimų apie tokius atvejus, inicijuojama veikla, skatinanti tinkamai tvarkyti ir mažinti atliekas, racionaliai jas panaudoti. Tai reiškia, kad daugėja aktyvių gyventojų, kurie ne tik nesitaiksto su nesąžiningų ir nekultūringų žmonių veiksmais, bet ir propaguoja pažangų požiūrį į atliekų tvarkymą ir švarios aplinkos išsaugojimą mieste.

Kova su vietiniais „sąvartynais“

„VASA“ atstovo teigimu, daugiausia stambių buitinių atliekų išmetama vakarinėje miesto dalyje. „Kai kurių rajonų daugiabučių namų kiemuose nuolat aptinkame vietinius „sąvartynus“. Ant konteinerių klijuojame informacinius lipdukus, siunčiame edukacinius leidinius apie atliekų tvarkymą, reguliariai tikriname problemines vietas, reaguojame į pranešimus ir organizuojame neteisėtai paliktų atliekų išvežimą. Tačiau vos sutvarkome kokį nors vietinį „sąvartyną“, netrukus, dažniausiai po nakties, toje pačioje vietoje išdygsta nauja atliekų krūva“, – sako G. Mackonis. Senus baldus, santechniką, panaudotus langus, duris, buitinę ar kompiuterinę techniką, po remonto likusias statybines atliekas, net šiferio lakštus bei nusidėvėjusias padangas, kitas didelių gabaritų atliekas dažniausiai išmeta ne kas kitas, o to paties rajono daugiabučių namų, garažų ar sodo bendrijos gyventojai. Tokios atliekos savavališkai kraunamos net tik bendro naudojimo konteinerių aikštelėse, bet ir bendruose kiemuose, ant šaligatvių, prie pastatų sienų, po balkonais, prie praėjimo tunelių, pavėsinių, žaidimų aikštelių, tvorų.

„VASA“ darbuotojai, kas savaitę apvažiuodami ir apžiūrėdami apie 500 buitinių atliekų surinkimo aikštelių, kai kuriuose rajonuose pastebi pastovius daugiabučių namų kiemų „sanitarus“, kurie susirenka išmestų senų baldų detales, metalines liekanas, įvairią tarą. Vyksta ir „natūriniai mainai“ – vieni gyventojai išmeta nebereikalingus daiktus, kiti juos pasiima ir susineša į savo butus“, – apie vietinių „sąvartynų“ ypatybes pasakoja G. Mackonis.

Jo teigimu, dalis gyventojų įprato, kad nepaisant to, kur ir kada bus išmestos atliekos, anksčiau ar vėliau jos bus išgabentos, tad kam sukti galvą dėl jų tvarkymo – patiems vežti arba samdyti vežėją ir už viską apmokėti iš savo kišenės. „Tokius sprendimus, matyt, lemia tam tikro kontingento nuostata – paliksiu niekam nematant, tai atliekos bus nebe mano, tai yra „niekieno“, vis vien kažkas kažkada pasirūpins, kad jų neliktų“, – sako G. Mackonis.

Už neteisėtą atliekų išmetimą sumoka visi gyventojai

Pasak „VASA“ atstovo, klaidinga manyti, kad jei sumokėta už buitinių atliekų tvarkymą, tai prie bendro naudojimo konteinerių galiu išmesti viską, kas tik nebereikalinga namuose. Atliekų tvarkymo taisyklės nurodo, kad didelių gabaritų buitinių atliekų tvarkymu turi pasirūpinti patys gyventojai. Savo iniciatyva ir lėšomis jie turi išvežti arba užsakyti tokių atliekų pridavimą specialiose atliekų surinkimo vietose. Į rinkliavą už buitinių atliekų tvarkymą nėra įskaičiuojami didelių gabaritų buitinių atliekų tvarkymo kaštai – tai yra papildoma paslauga, už kurią skaičiuojamas papildomas mokestis.

Didelių gabaritų buitinės atliekos išvežamos ne tomis pačiomis transporto priemonėmis, kurios naudojamos surinkti mišrias buitines atliekas. „VASA“ turi organizuoti atskirą jų surinkimą ir išvežimą. Šios paslaugos kainuoja papilomai,  vien šiais metais stambių buitinių atliekų iš bendro naudojimo konteinerių aikštelių išvežimo kaštai jau siekia 211460 eurų.

G. Mackonio teigimu, akivaizdu, kad vis dar yra nesąžiningų žmonių, kurie ne tik kuria netvarką, bet savo atliekų tvarkymo kaštus permeta kitiems gyventojams, gal net savo kaimynams, nes neleistinai išmestų buitinių DGA tvarkymo sąnaudos yra paskirstomos konteinerių aikštelei priskirtiems pastatams po lygiai. Apskaičiuojant kitų metų atliekų tvarkymo mokestį, į jį bus įtrauktos ir didelių gabaritų atliekų, išvežtų nuo bendro naudojimo konteinerių aikštelių, sąnaudos pagal užfiksuotą išvežtų atliekų svorį. Tai galioja ne tik Vilniuje, bet ir kituose Lietuvos miestuose.

Didėja gyventojų nepakantumas pažeidėjams

Pasak „VASA“ atstovo, pagal įmonę pasiekiančius pranešimus matyti, kad gyventojai vis dažniau piktinasi nesąžiningų kaimynų elgesiu. Vieni išdrįsta patys sudrausminti pažeidėjus, kiti užsirašo arba nufotografuoja automobilių, iš kurių iškraunamos atliekos, numerius, susižino, iš kurio buto po remonto „iškeliavo“ statybinės atliekos, seni baldai, buitinė technika ir kt. Šią informaciją gauna „VASA“ ir Vilniaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius. Tokių pranešimų šįmet sulaukiama kelis kartus daugiau nei pernai.

„Džiaugiamės, kad atsiranda vis daugiau gyventojų, kurie nėra pakantūs netvarkai, nesąžiningumui ir kurie aktyviai praneša apie pastebėtus faktus. Tai didelė pagalba mums, siekiant nustatyti pažeidėjus, kuriems taikomos baudos ir reikalavimai tinkamai sutvarkyti paliktas atliekas“, – sako G. Mackonis. Jo teigimu, savivaldybių tarybų patvirtintų atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimas užtraukia baudą nuo 30 iki 140 eurų. Jei nusižengimas padarytas pakartotinai, skiriama bauda gali būti iki 600 eurų (daugiau informacija apie atliekų tvarkymo pažeidimus ir taikomas sankcijas – „VASA“ tinklapyje).

DGA tvarkymo reikalavimai ir galimybės

„VASA“ atstovas neatmeta tikimybės, kad gali būti ir tokių gyventojų, kurie dar nežino, kokie yra buitinių DGA tvarkymo reikalavimai ir galimybės. Jis primena, kad DGA bei atliekos, susidarančios atliekant gyvenamojo būsto paprastojo remonto darbus, yra priimamos nemokamai penkiose Vilniaus miesto tokių atliekų surinkimo aikštelėse (atliekų surinkimo svorių, kiekių ribos bei kitos sąlygos pateiktos „VAATC“ tinklapyje).

Sostinės gyventojai DGA gali priduoti vežėjui, pateikę užsakymą įmonei „VASA“ dėl nemokamos individualios paslaugos suteikimo 1 kartą per 2 metus (užsakymą galima pateikti savitarnos svetainėje). Pranešti apie neleistinai išmestas stambias atliekas prie bendro naudojimo buitinėms atliekoms skirtų konteinerių vilniečiai gali „VASA“ tinklapyje el. paštu pranesk@sivasa.lt arba tel. 1895, mob. 8 650 04 947.

„Vilniečiai gali kreiptis į mūsų įmonę ir dėl mokamos individualaus atliekų paėmimo paslaugos arba patys pasirinkti vežėją. Svarbu, kad atliekų savininkas būtų tikras, jog jo atliekos bus nuvežtos ir priduotos tam skirtose vietose, o ne pamiškėse ar kitose neleistinose vietose“, – sako G. Mackonis. Nustačius pažeidimus ir identifikavus atliekų savininką, atsakomybę su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis turi prisiimti savininkas. Jei neturėsi įrodymų, kad pasamdytas vežėjas įsipareigojo tinkamai sutvarkyti atliekas, pačiam teks sumokėti baudą, atlyginti padarytą žalą gamtai ir sutvarkyti neleistinai išmestas atliekas.

Daugiau informacijos apie DGA tvarkymą – „VASA“ tinklapyje

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *