Naujienos, aktualijos, renginiai
Rimgailė Dikšaitė Ekonomikos sulėtėjimas Lietuvoje bus neišvengiamas, jis jaučiamas ir dabar. Du mėnesius neveikė dalis šalies įmonių, tai atsiliepė visai ekonominei statistikai. „Kiek ekonominė recesija bus rimta ir ar pasieks krizės lygį – šiai dienai atsakyti neįmanoma, tai priklauso nuo kelių faktorių: ar tikrai karantinas truks iki birželio 16 d. ir kokie bus ir apribojimai … Skaityti toliau
Dėl karantino iš biurų ir mokyklų persikėlus į namus, dauguma Lietuvos žmonių susiduria su nauju iššūkiu – atitolus nuo viršininkų, kolegų ar mokytojų akių dažnai susilpnėja savikontrolės mechanizmas, sustiprėja noras pasinaudoti aplinkos pagundomis ir atsiduoti tingėjimui. Negana to, reikia iš naujo susikurti savo darbo aplinką, režimą, bendras darbo namuose, kuriuose šiuo metu taip pat dirba … Skaityti toliau
Rimgailė Dikšaitė „Vykstant klimato kaitai, vienas svarbiausių aspektų – išlaikyti pakankamą maisto ir geriamojo vandens kiekį ir užtikrinti jų kokybę“, – teigia Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Gamtos mokslų fakulteto (GMF) Aplinkotyros katedros docentė Jūratė Žaltauskaitė. Tačiau čia pat mokslininkė pripažįsta, kad dabartinė tendencija tokia, jog nesilaikant sėjomainos principų, vietoj to renkantis vis didesnius trąšų, augalų … Skaityti toliau
„Mums pasisekė, kad ši karta taip mėgsta telefonus, planšetes. Tai leidžia mums galvoti kūrybiškai, ieškoti būdų sudominti juos – ne su „Moodle“ ar kitomis interneto platformomis, o mobiliuoju telefonu. Tai yra švietimo ateitis. Aš jau aštuonerius metus nebedėsčiau auditorijoje ir nemanau, kad ateityje vėl šitaip sėdėsime, kaip dabar – kai didelei grupei studentų kažkas kažką … Skaityti toliau
Sausio 18 d. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre vykusioje iškilmingoje žurnalo „Žmonės“ apdovanojimų ceremonijoje buvo pagerbti per pastaruosius metus labiausiai nusipelnę Lietuvos žmonės, kurie savo idėjomis, vertybėmis, veikla mus įkvepia, diktuoja kryptį, lemia mūsų kasdienius pasirinkimus, keičia šalį ir visuomenę. Lietuvos mokslo žmogumi šiais metais už paslapčių, susijusių su žmogaus smegenų tyrimais, atskleidimą išrinkta … Skaityti toliau
Į didįjį šių dienų vaikų ugdymo klausimą, neduodantį ramybės ne vieniems tėvams – kaip paskatinti vaiką daugiau skaityti? – paprasto atsakymo nėra, teigia Šiaulių universiteto literatūrologė, vaikų literatūros tyrinėtoja prof. dr. Džiuljeta Maskuliūnienė, ir pabrėžia – pomėgį skaityti geriausia mažiesiems skiepyti tiesiog savo pavyzdžiu. Laiko skaitymui turi atsirasti kiekvienoje šeimoje, o ypač toje, kurioje auga … Skaityti toliau
Jau netrukus gali žymiai pagerėti agresyviausios smegenų naviko formos – glioblastomos – gydymas. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkai kuria naują gydymo metodiką, kuri priešvėžinius vaistus nukreiptų tiesiai į auglį. Taip padidėtų jo sunaikinimo tikimybė ir sumažėtų gydymo šalutinis poveikis. „Jeigu visos projekto dalys pavyks, kaip planavome, turėsime įrankį, galintį labai pagerinti šios ligos prognozę“, … Skaityti toliau
Ar kada pagalvojote apie savo šeimos herbą? O gal Jūsų protėviai tokį ir turėjo? Buvę itin populiarūs, perduodami iš kartos į kartą ženklai šiuo metu nėra plačiai paplitę. Neretas ir nebežino apie savo giminės heraldikos tradicijas ir giminystės ryšius su herbus turėjusiais protėviais, gal net bajorais. Specialistai sako, kad šią informaciją galima sužinoti atlikus paieškas … Skaityti toliau
Vilniaus universiteto (VU) ir advokatų kontoros GLIMSTEDT organizuojamų atvirų nemokamų paskaitų ciklo #LEAD paskutinė pavasario semestro paskaita buvo skirta neuromokslams. Į jų paslaptis minią klausytojų, susibūrusių VU Mažojoje auloje, lydėjo ir visuomenėje sklandančius mitus sklaidė charizmatiškoji VU Gyvybės mokslų centro neuromokslininkė, biochemijos mokslų daktarė Urtė Neniškytė. Prarastų smegenų ląstelių organizmas atkurti nepajėgia Pasak U. Neniškytės, … Skaityti toliau
Lietuvoje ilgą laiką niekas nesidomėjo, kaip atrodė mūsų senelių ar prosenelių namai. Atgavus nepriklausomybę, norėdami kompensuoti sovietmečio draudimus, dailėtyrininkai suskubo analizuoti bažnyčių dailę ir architektūrą, o štai pasaulietinių pastatų interjerai nesulaukė bent kiek didesnio jų dėmesio. Prieš dešimtmetį pirmoji Lietuvoje tokių tyrimų ėmėsi – menotyrininkė, Vilniaus dailės akademijos Dailėtyros instituto mokslininkė dr. Dalia Klajumienė. „Prancūzai, … Skaityti toliau