Šiandien Seime Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija surengė susitikimą su smulkiųjų verslininkų asocijuotų struktūrų atstovais dėl kasos aparatų įvedimo dengtose turgavietėse, kuriose prekiaujama maisto produktais. Susitikimas įvyko verslininkų iniciatyva. Pasak Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkės Zitos Sorokienės, kasos aparatų įvedimas yra priemonė, kuria pasinaudos rinką norinčios monopolizuoti stambiojo verslo struktūros. „Šiandien smulkusis verslininkas moka visus mokesčius, moka įmokas socialiniam draudimui. Neva nesumokėto šimtamilijoninio pridėtinės vertės mokesčio skaičiavimas – laužtas iš piršto, nes turgavietėse nėra tokios apyvartos”, – tvirtino ji. Tačiau susitikime dalyvavusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė nesutiko su pareikštais kaltinimais ir pagrindė kasos aparatų įvedimo naudą patiems prekeiviams. TS-LKD frakcijos seniūnas Jurgis Razma posėdžio dalyvius patikino, kad bus dedamos visos pastangos skatinti verslininkų dialogą su Finansų ministerija. „Smulkiųjų verslininkų nuomonė turi būti išgirsta, dar turime laiko diskutuoti. Kita vertus, norėtume tikėtis, kad šiuo metu sprendimui besipriešinantys kai kurių verslo asocijuotų struktūrų atstovai išgirs ir Vyriausybės argumentus”, – sakė frakcijos seniūnas. Finansų ministrė Ingrida Šimonytė patikino, kad iki sprendimo įsigaliojimo – šių metų gegužės 1 dienos – dar yra laiko, ir dialogas bus tęsiamas. „Prekyba be kasos aparatų bus leidžiama ten, kur nėra fizinių sąlygų turėti kasos aparatą – pavyzdžiui, lauko prekyvietėse. O pajamų ir išlaidų apskaitą verslininkai tvarko jau dabar, todėl aparato įvedimas tik pagelbės. Yra ruošiamas ir kasos aparatų įvedimo išlaidų kompensavimo mechanizmas, kuris turi būti parengtas iki sausio galo”, – aiškino I. Šimonytė. Deklaracijų statistiniai duomenys teigia, kad gyventojų, kurie pagal verslo liudijimą užsiima prekyba prekyvietėse, vidutinės deklaruojamos pajamos iš prekybos nesiekia 25 tūkst. litų per metus. Taigi, jokios mokestinės prievolės ar veiklos formos dėl kasos aparato naudojimo neturėtų keistis – pajamų mokestis, socialinio ir sveikatos draudimo įmokos ir toliau būtų fiksuotų dydžių, o iki PVM mokėtojo ribos, kuri šiuo metu sudaro 100 tūkstančių – dar toli. Kita vertus, tokia statistika kelia ir abejonių, ar tikrai visa prekybos apimtis tinkamai fiksuojama apskaitoje. Todėl kasos aparatų įvedimas padės kontroliuoti apskaitą, padidins verslo skaidrumą ir net palengvins sąlygas, kadangi ir dabar apskaita turi būti tvarkoma ranka pildant įvairius dokumentus. Tai gali ir padidinti pridėtinės vertės mokesčio surinkimą į biudžetą, todėl kad tie, kurie šiuo metu išvengia šio mokesčio nedeklaruodami visos apyvartos, tokios galimybės neturės. „Jei nėra tikslios apskaitos – kyla problemų. Man kelia įtarimą tai, kad [kasos aparatų įvedimui] yra taip priešinamasi. Juk jei viskas tvarkoma sąžiningai, tai kasos aparatas tik palengvina, supaprastina apskaitą”, – stebėjosi TS-LKD frakcijos narys, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Edmundas Pupinis. Anot Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko, TS-LKD frakcijos nario Rimanto Jono Dagio, turgavietėse, pagal Z. Sorokienės pateiktą statistiką, dirbantys vergiškomis sąlygomis žmonės uždirba tik 200–300 litų. „Ar tai atitinka tikrovę?”, – klausė komiteto pirmininkas. „Gegužės 1-ajai – negali būti nė kalbos. Turime sėsti ir derėtis. Reikia labai griežtai pasakyti, ką turi atlikti smulkūs verslininkai, o ką – valdžios atstovai”, – siūlė Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos garbės pirmininkas Eduardas Šablinskas. Susitikime taip pat dalyvavo Seimo TS-LKD frakcijos nariai Saulius Stoma, Petras Luomanas, žemės ūkio viceministras Aušrys Macijauskas, Seimo pirmininkės ir Premjero patarėjai. Smulkiesiems verslininkams dar atstovavo asociacijos „Lietuvos turgavietės ir prekyvietės” valdybos narys Arūnas Dirvinskas. Statistikos departamento duomenimis, turgavietėse parduodama apie 8 proc. visų maisto produktų. Pusę asortimento sudaro mėsa ir jos gaminiai. Kaip rodo ankstesniais metais fiksuoti duomenys, turguose šių gaminių parduodama maždaug už 300 mln. litų. Tai sudaro apie 15 proc. visos šalies rinkoje parduodamos mėsos. Oficiali prekių apyvarta Lietuvos turgavietėse 2009 metais sudarė 1,1 mlrd. litų: 0,58 mlrd. litų – maisto prekės (52 proc.), apie 0,5 mlrd. litų – ne maisto prekės (44 proc.), dar apie 40 mln. litų – augalai ir gyvūnai (apie 4 proc.). Primename, kad paskutiniąją praėjusių metų savaitę Vyriausybė pasitarime protokoliniu sprendimu pritarė kasos aparatų įvedimui dengtose turgavietėse, kuriose prekiaujama maisto produktais. Jokių mokestinių pasikeitimų dėl kasos aparatų įvedimo prekybininkams nebus.