Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas trečiadienį pristatydamas ministerijos praėjusių metų rezultatus teigė, kad daugiabučių namų modernizavimo programa juda į priekį, o ministerijos uždaviniai, siekiant efektyvaus energijos panaudojimo ir jos sąnaudų sumažinimo, visiškai įgyvendinti. Deja, realybėje energija nėra naudojama efektyviai, o jos sąnaudos kasmet tik didėja. Seimo narys Petras Gražulis, rūpindamasis vis didėjančiais mokesčiais už šildymą, kurie sudaro didžiausią komunalinių mokesčių dalį žiemą, ėmė ieškoti būdų, kaip būtų galima juos bent kiek sumažinti. Anot parlamentaro, dėl kasmet neišvengiamai augančių energijos resursų kainų ypač svarbu šilumos energiją naudoti racionaliai. Vienas iš būdų tai padaryti – nebešildyti daugiabučių namų laiptinių. Kaip žinia, šildymo išlaidas sudaro ne tik buto, bet ir bendrojo naudojimo patalpų, pavyzdžiui, laiptinių, šildymas. „Nesuprantu, kam šildyti laiptines ir taip didinti kaštus už šildymą. Naujos statybos namų laiptinėse net radiatorių nėra, tuo tarpu senuose namuose, kur bendro naudojimo patalpos ir taip nesandarios, šildoma visu pajėgumu, o gyventojai priversti mokėti už orą”, piktinosi parlamentaras P. Gražulis. Pasak P. Gražulio, atjungus šildymą laiptinėse, būtų sunaudojama net iki 20 procentų mažiau šilumos energijos, sumažėtų bendros sąskaitos už šildymą, o valstybei nebereikėtų skirti tiek kompensacijų neišgalintiems už šildymą sumokėti gyventojams. „Nesandarių langų, skylėtų sienų, atvirų ventiliacijos angų šiluma laiptinėse neužlopys, todėl neracionalu ir nelogiška dirbtinai didinti išlaidas už būsto šildymą ir taip pildyti energetikų kišenes”, teigia parlamentaras. Seimo narys P. Gražulis mano, jog Seimo kanceliarijos administracija, rodydama pavyzdį kitiems vartotojams, turėtų dar šiandien užsukti šildymą Seimo viešbučio laiptinėse. „Sesijos metu aš pats ten gyvenu ir iki šiol negaliu suvokti, kam šildyti didžiulius Seimo viešbučio laiptinių plotus. Juk žymiai svarbiau šiltas būstas, o ne laiptinė”, samprotavo P. Gražulis. Pasak parlamentaro, toks energijos švaistymas į orą, šildant bendrojo naudojimo patalpas, tik įrodo, kad atsakingoms institucijoms yra kur pasitempti. „Todėl užtikrintai kalbėti, kad energijos taupymo programoje viskas padaryta, yra anksti ir neatitinka tikrovės”, – teigia P. Gražulis.