Sparti atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo plėtra daugelyje šalių vyksta jau ne pirmą dešimtmetį. Šalių lyderių patirtis rodo, kad atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas mažina priklausomybę nuo energijos importo, skatina vidaus ekonomikos augimą, sukuria darbo vietas, atveria naujas galimybes mokslinei ir technologinei pažangai, mažina aplinkos taršą, gerina gyventojų sveikatingumą. Atlikti tyrimai rodo, kad Lietuvoje taip pat gausu atsinaujinančios energijos išteklių, tačiau šis potencialas yra neišnaudojamas ir atsinaujinančios energetikos plėtra vyksta nepakankamai sparčiai. 2010 metų gruodžio 17 dieną 142 ES šalių nacionalinių parlamentų ir Europos Parlamento nariai, tarp jų 5 iš Lietuvos Respublikos Seimo, pasirašė po kreipimusi į Europos Komisijos pirmininką J. M. Barosso. Jame Komisija raginama, svarstant ES biudžetą dabar ir ateityje, daugiau dėmesio ir lėšų skirti atsinaujinančios energetikos skatinimui. Neseniai atlikta Europos Klimato Fondo studija „Kelio gairės iki 2050 metų” parodė, kad atsinaujinančių išteklių naudojimas kiekvienam namų ūkiui leistų sutaupyti iki 1500 eurų per metus, o tai daugiau nei galimas iškastinio kuro pabrangimas. Kreipimesi Europos Komisija raginama išnaudoti įvairias finansinės pagalbos galimybes, skiriant lėšas moksliniams tyrimams, mažo galingumo jėgainių kaimo vietovėse projektams, taip pat naujų „sumaniųjų tinklų”, įgalinančių sujungti ir bendrai naudoti ir tiekti Europos atsinaujinančius energijos išteklius, projektams. Šios priemonės numatytos parengtame ir Seime apsvarstytame Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme. Priėmus šį įstatymą, energijos iš atsinaujinančių išteklių gamintojams per investicijų atsipirkimo laikotarpį numatoma mokėti fiksuotą tarifą arba teikti paramą šios energijos gamybos įrangai įsigyti ar prijungti ją prie energetikos tinklų. Seimui teko suderinti aplinkosaugos, vartotojų ir energijos gamintojų interesus, todėl priimtas kompromisinis sutarimas, kad didiesiems atsinaujinančios energijos gamintojams fiksuoti tarifai 12-kai metų bus nustatomi aukcionuose konkurso būdu, t. y. „žalioji” energija bus perkama iš to gamintojo, kuris sutiks ją parduoti pigiausiai. Prieš šį projektą nepasisako nė viena Seime atstovaujamų politinių partijų frakcija, todėl tikėtina, kad Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas bus priimtas jau kovo mėnesį, prasidėjus Seimo pavasario sesijai. Kartu su įstatymu planuojama priimti kreipimąsi į Vyriausybę dėl valstybės įsipareigojimo energijos iš atsinaujinančių išteklių iki 2020 metų gamybos padidinimo iki 30 procentų, tuo pačiu numatant konkrečias vietinių atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo skatinimo namų ūkiuose priemones. Mes, Lietuvos Respublikos Seimo nariai, suvokdami atsinaujinančios energijos plėtros aktualumą, jos svarbą šalies socialinei – ekonominei, aplinkosauginei raidai ir gyventojų gerovei, esame įsitikinę, kad siekiant sumažinti Lietuvos energetinę priklausomybę nuo monopolinio iškastinių energijos išteklių tiekimo, sumažinti importuojamų dujų ir naftos produktų vartojimą, aplinkos taršą, būtina nacionalinės energetikos politikos prioritetais paskelbti elektros, šilumos ir transporto energijos gamybą iš atsinaujinančių energijos išteklių, platų energijos efektyvumo priemonių diegimą bei pastatų renovaciją. Mes raginame Vyriausybę kaip įmanoma greičiau parengti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą lydinčiuosius teisės aktus, kad įstatymas galėtų pradėti veikti kaip įmanoma greičiau. Tikime, kad Lietuva gali ir turi tapti viena iš atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo lydere regione, užtikrinant tvarią šalies plėtrą ir energetinę nepriklausomybę.