Reaguodamas į piliečių skundus dėl didelių sąskaitų už šilumą ir jas lydinčio neetiško „Vilniaus energijos” politikavimo, Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius sušaukė pasitarimą, kuriame Valstybinės energetikos inspekcijos, Valstybinės kainų ir energetikos komisijos, Vartotojų teisių apsaugos tarnybos, Vilniaus miesto savivaldybės, Vilniaus miesto Žvėryno bendruomenės bei Teisingumo, Energetikos ir Aplinkos ministerijų atstovai diskutavo dėl sąskaitų už šildymą pagrįstumo. Premjerui, kaip ir daugeliui šalies gyventojų, kyla daug abejonių dėl šilumos tiekėjų vykdomos apskaitos ir jos skaidrumo. Pasak Vyriausybės vadovo, pagrindinis šilumos tiekėjų uždavinys – atkurti vartotojų pasitikėjimą ir imtis visų priemonių, kurios užtikrintų sąskaitų skaidrumą ir aiškumą. Pasitarimo dalyviai konstatavo, kad šilumą sostinei tiekianti bendrovė „Vilniaus energija” nevykdo energetikos ministro įsakymo, pateikdama informaciją apie šilumos sąskaitų sudėtį. „Maksimalus skaidrumas ir aiškus išdėstymas, kiek ir už ką reikia mokėti – svarbiausias dalykas vartotojui. Kiekvienas gyventojas turi turėti galimybę pasitikrinti, kiek šilumos suvartojo visas namas, palyginti šiuos duomenis su kitais namais”, – pabrėžė Ministras Pirmininkas. A. Kubiliaus įsitikinimu, šilumos tiekėjų finansinių ataskaitų paviešinimas taip pat būtų teigiamas žingsnis skaidrumo link. Pasitarime taip pat svarstyta galimybė Vartotojų apsaugos tarnybai turėti nepriklausomus sąskaitų vertintojus. Ministras Pirmininkas atkreipė dėmesį, kad patys gyventojai taip pat turėtų rūpintis savo namo ūkio priežiūra ir būti suinteresuoti sumažinti išlaidas už šildymą. „Tiek šilumos mazgų renovacija, tiek viso namo atnaujinimas neabejotinai padėtų spęsti šią problemą”, – pažymėjo Premjeras. A. Kubilius pateikė pavyzdį, kad Vilniuje yra namų, kurie už 1 kv. m. plotą moka apie 2 lt., kai tuo metu senų ir nerenovuotų namų gyventojams ši suma siekia 15 lt. už 1 kv. m. Ministro Pirmininko teigimu, paanalizavus šilumos kainas Lietuvos savivaldybėse, aiškiai matyti, kad kur kas mažiau moka savivaldybių, kurios šildymui naudoja biokurą, gyventojai. Pasitarime sutarta po poros savaičių dar kartą susitikti ir aptarti konkrečius pasiūlymus, kaip pasiekti maksimalų skaidrumą informuojant vartotojus.