Seimo Audito komiteto delegacija – komiteto pirmininkė Loreta Graužinienė, komiteto nariai Andrius Mazuronis, Donalda Meiželytė-Svilienė ir Kazimieras Uoka 2011 m. sausio 23 – 25 d. lankėsi Estijos Respublikos parlamente ir Aukščiausioje audito institucijoje bei Latvijos Respublikos parlamente. Estijos Respublikos parlamente Audito komiteto delegacija susitiko su Valstybės biudžeto kontrolės komiteto nariais, aptarė pagrindinius komitetų tikslus ir iškylančias problemas, siekiant užtikrinti ekonomišką, teisėtą ir efektyvų valstybės turto ir biudžeto lėšų panaudojimą ir vykdymą. Estijos Valstybės biudžeto kontrolės komiteto pirmininko pavaduotojas Tonis Koiv pažymėjo, kad jų komitete svarstomi tik itin aktualūs ir reikšmingi klausimai, o komiteto teikiama nuomonė bei išvados turi didelę reikšmę parlamente. Komiteto pirmininko pavaduotojas kaip probleminę sritį išskyrė viešuosius pirkimus – jo nuomone, viešiesiems pirkimams trūksta skaidrumo bei tinkamo pasirengimo pirkimų procedūroms. Siekiant efektyvesnės viešųjų pirkimų sistemos, šiam klausimui skiriamas didelis parlamento dėmesys. Komitetų nariai taip pat diskutavo apie politinių partijų finansavimo sistemas bei kontrolę. Estijoje, kaip ir Lietuvoje, politinėms partijoms taip pat yra skiriamas biudžetinis finansavimas, tačiau jį gauna tik parlamentinės partijos. Politines partijas taip pat gali remti fiziniai asmenys, jų aukų dydis nėra ribojamas. Juridiniams asmenims remti partijas draudžiama. Politinių partijų metines finansines ataskaitas audituoja nepriklausomas išorės auditas, audito ataskaitos yra skelbiamos viešai. Estijoje taip pat yra įvestas visuotinis gyventojų pajamų deklaravimas, palengvinantis politinių partijų finansavimo kontrolę. Audito komiteto nariai taip pat susitiko su Estijos valstybės kontrolieriumi Mihkel Oviir, kuris pasidalijo patirtimi dėl atliekamų auditų bei bendradarbiavimo su Estijos parlamentu. Valstybės kontrolierius pažymėjo, kad auditoriai ypatingą dėmesį skiria Europos Sąjungos lėšų panaudojimo efektyvumui. Jo nuomone, žymiai svarbiau yra užtikrinti, kad Europos Sąjungos lėšomis finansuojami projektai kurtų pridėtinę vertę ir neštų naudą visuomenei, nei skubėjimas kuo greičiau ir kuo daugiau panaudoti Europos Sąjungos finansinės paramos. Kaip pažymėjo valstybės kontrolierius, šių pinigų panaudojimo efektyvumą įvertinti nėra lengva, nes nėra aiškiai apibrėžtų kriterijų kaip tą gautą ir būsimą naudą pamatuoti, tačiau šis darbas yra labai reikalingas ir svarbus, siekiant užtikrinti, kad lėšos būtų naudojamas taupiai, tikslingai ir pagal paskirtį. Po susitikimų Estijos parlamente bei Valstybės kontrolėje, Audito komiteto nariai aptarime dalijosi įspūdžiais apie estų patirtį bei veikiančią kontrolės sistemą. Komiteto nariams susidarė įspūdis, jog Estijoje vyrauja žymiai didesnė pagarba įstatymams ir jų laikymuisi, tai leidžia vykdyti efektyvesnę parlamentinę kontrolę. Latvijos parlamente Audito komiteto delegacija susitiko su Viešųjų išlaidų ir audito komiteto nariais bei Latvijos valstybės kontroliere Inguna Sudraba. Latvijos parlamento Viešųjų išlaidų ir audito komitetą sudaro net 18 komiteto narių, kurie posėdžiauja du, o esant poreikiui ir tris kartus per savaitę. Komitetas svarsto Valstybės kontrolės pateikiamas audito ataskaitas bei vykdo parlamentinę kontrolę. Pristatant konkrečias priemones bei jų įgyvendinimą dalyvauja Vyriausybės ir bei kitų atsakingų institucijų atstovai. Seimo Audito komiteto atstovams taip pat buvo sudaryta galimybė stebėti Latvijos parlamento Viešųjų išlaidų ir audito komiteto posėdį, kuriame buvo svarstomas klausimas dėl privačių investicijų pritraukimo strategijos Latvijoje – buvo pristatoma informacija apie 2010 metais pritrauktas investicijas bei numatomas pritraukti užsienio investicijas ateinančiais metais. Viešųjų išlaidų ir audito komiteto pirmininko pavaduotojas Dzintars Abikis pažymėjo, kad jų komitetas ypatingą dėmesį skiria Vyriausybės krizės įveikimo plano įgyvendinimo priežiūrai ir kontrolei, šis klausimas reguliariai svarstomas komiteto posėdžiuose. Audito komiteto nariai atkreipė dėmesį, kad šią latvių patirtį dėl krizės įveikimo plano bei jo svarstymo komiteto posėdžiuose labai naudinga pritaikyti ir Lietuvoje, todėl planuojama pavasario sesijoje šį klausimą įtraukti į Seimo Audito komiteto darbų planą.