Lietuvos pašto veiklos strategijoje 2011–2013 metais numatytas įmonės pertvarkymas. Šiais metais planuojama uždirbti 0,6 mln. litų, o 2012–2,4 mln. litų pelno. Susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio teigimu, šiuo įmonės pertvarkymu siekiama tokių tikslų: padidinti pajamas, didinti darbuotojų kompetenciją ir motyvaciją, efektyvinti bendrovės veiklą, kad ši taptų konkurencinga tiek Lietuvos, tiek užsienio rinkose. Ir nors kokie įkvepiantys atrodytų Lietuvos pašto pertvarkymo tikslai, strateginių metų pradžia ne tik kad mažina optimizmą, bet ir verčia susirūpinti AB „Lietuvos paštas” vykdoma veikla. „Gyventojų priėmimo metu į mane kreipėsi Lietuvos pašto Jurbarko, Raseinių, Tauragės ir Šilutės skyrių darbuotojai. Su savimi jie atsinešė gautą pranešimą, kuriame nurodyta, jog nuo 2011 m. sausio 1 d. Lietuvos pašte keičiama darbo užmokesčio apskaitos programa, todėl dėl nesusidariusių techninių galimybių 2011 m. sausio mėnesį išmokėtai darbo užmokesčio daliai nebuvo pritaikytas neapmokestinamas pajamų dydis. Maža to, šis informacinis pranešimas buvo atsiųstas ne ant oficialaus Lietuvos pašto blanko, be jokių atsakingų asmenų parašų!”, – pasakojo Seimo narys Remigijus Žemaitaitis. Besikreipiantys į Seimo narį pašto darbuotojai prašė patarimo, kaip jiems reiktų reaguoti į tokius AB „Lietuvos paštas” vadovybės sprendimus, kaip jie galėtų ginti savo kaip darbuotojų teises. Neapmokestinamas pajamų dydis lemia gaunamą mėnesinį darbo užmokestį, o sudarant darbo sutartį viena pagrindinių sutartyje aptariamų sąlygų – atlygis. Darbo kodeksas griežtai reguliuoja darbo sutarčių sudarymo ar keitimo sąlygas. Kaip teigė R. Žemaitaitis, atlygio dydžio keitimas – tai vienos iš pagrindinių darbo sutarties sąlygų keitimas, o Darbo kodekse nurodyta, jog apie darbo sutarties keitimą darbuotojas turi būti informuojamas raštu ir iš anksto. „Pranešime pašto darbuotojams nurodoma, kad neapmokestinamą pajamų dydį nuo su darbo santykiais susijusių pajamų bus galima prisitaikyti ir susigrąžinti per daug išskaičiuotą pajamų mokestį pateikiant metinę pajamų mokesčio deklaraciją. Kadangi neapmokestinamas pajamų dydis nepritaikytas 2011 m. sausio mėnesį, metinė pajamų deklaracija už 2011 m. turės būti pateikiama iki 2011 m. gegužės 1 d. Tai reiškia, kad tik po šios dienos pašto darbuotojams bus grąžinami pinigai. Tačiau kokios pasekmės bus darbuotojams, kurie galbūt sutartį nutrauks iki 2012 m. gegužės 1 d.? Juk nutraukus sutartį su darbuotoju privaloma visiškai atsiskaityti, tad neįsivaizduoju, kokį teisinį sprendimą būtų galima rasti susidarius tokiai situacijai”, – komentavo Seimo narys. Siekiant išsiaiškinti, ar Lietuvos pašto darbuotojams išplatintas informacinis pranešimas yra priimtas atsakingų įmonės asmenų ir galiojantis, taip pat ar tokie priimami AB „Lietuvos paštas” vadovų sprendimai nepažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymai, Seimo narys šią savaitę kreipėsi į atsakingas institucijas, kurios, tikimasi, pateiks savo vertinimus bei problemos sprendimo būdus. „Sutinku, jog reikia pašto sistemos pertvarkos, tačiau šiuo metu susisiekimo ministro ir Lietuvos pašto vadovybės priimami sprendimai įmonės ateities perspektyvas daro ypač miglotas. Kad ir šioje situacijoje – nupirktos neaiškios kokybės sistemos neveikia, dėl to kenčia ne kas kitas, o darbuotojai. Žmonės nusivylę ir pikti. Prie viso to dar prisideda kontraversiškas ministro požiūris, kurio teigimu Lietuvoje už 5000 litų gali dirbti tik bepročiai arba vagys. Kol kas dar nėra aišku, kaip seksis įgyvendinti kitus Lietuvos pašto pertvarkymo tikslus, bet mano manymu darbuotojų kvalifikacijos ir motyvacijos kėlimo srityje reikalai kol kas prasti”, – negailėdamas kritikos sakė Remigijus Žemaitaitis. Seimo nario padėjėja Ieva Saplinskaitė