Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys, reaguodamas į sostinės gyventojos ZK prašymą, kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM) ir Valstybinę ligonių kasą (VLK), prašydamas pateikti informaciją, ar teisėtai viena Vilniaus ligoninė paėmė mokestį iš ZK už suteiktas paslaugas: vidaus ligų gydytojo konsultaciją, kraujo paėmimą ir bendrą kraujo tyrimą. Atlikusi patikrinimą, VLK nustatė, kad ligoninė neteisėtai reikalavo mokėti už nemokamas paslaugas ir privertė gydymo įstaigą grąžinti pinigus pacientei. „Informacijos apie tai, kad ligoninės renka neteisėtus mokesčius už paslaugas, aš gaudavau ir anksčiau. Dar praėjusių metų gegužės mėnesį Seime vykstančios Vyriausybės valandos metu sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys, atsakydamas į mano klausimą, pripažino, kad ligoninės neteisėtai renka pinigus iš pacientų už gydymui būtinas medicinos priemones. Metų pabaigoje į mane kreipėsi moteris, pateikdama sąskaitas iš ligoninės. Šių dokumentų pagrindu aš kreipiausi į SAM ir VLK”, — sakė V. Gapšys. Anot Sveikatos apsaugos ministro, daugeliu atvejų sveikatos priežiūros įstaigos įsigyjamų medicinos priemonių paketą suformuoja be SAM ir VLK žinios. Taupydamos lėšas, gydymo įstaigos pateikia ligonių artimiesiems pasiūlymą įsigyti medicinos priemones. Jeigu žmonės neturi tokios galimybės arba, sumokėję privalomojo sveikatos draudimo įmoką, atsisako tai padaryti, sveikatos priežiūros įstaigos negali atsisakyti teikti paslaugos, ar neatlikti savo pareigų. Šiuo atveju tenka susiduri su sveikatos priežiūros įstaigų vadovų piktnaudžiavimais. „Tenka gauti daug nusiskundimų dėl to, kad ligoninėse prieš operacijas prašoma nusipirkti tam tikrų vaistų, lašelinių, medicinos priemonių, kurios turėtų būti kompensuojamos. Akivaizdu, kad tokie prašymai yra neteisėti. Tai yra labai didelė problema, nes žmonės pyksta, juk jau sumokėję privalomojo sveikatos draudimo įmokas jie dar yra verčiami įsigyti tam tikrų preparatų ar medicinos priemonių”, – sako V. Gapšys. „Tokios konfliktinės situacijos kyla dėl to, kad pacientai dažnai nežino savo teisių arba prieštarauti ar atsisakyti gydytojui jiems yra nepatogu. Sveikatos priežiūros įstaigų vadovai turėtų labai stengtis, kad tokių situacijų būtų išvengta jų įstaigose. Kita vertus, gydytojams-vadovams derėtų aktyviau ginti savo ligoninių finansinius interesus siekiant, kad jų vadovaujamos įstaigos gautų tinkama finansavimą sveikatos priežiūros paslaugoms teikti. Dažniausiai jie nuolaidžiauja SAM ir Ligonių kasoms, o savo gydytojams duoda nerašytus nurodymus kreiptis su tokiais prašymais į pacientus. SAM ir Ligonių kasos privalo pasakyti visiems už ką moka valstybė ir už ką turi mokėti pacientai”, – sako Seimo Darbo partijos frakcijos narė, Sveikatos reikalų komiteto narė Dangutė Mikutienė.