Valstybės kontrolės pranešimas spaudai 2011-02-09 Vidaus reikalų įstaigose dar neišnaudoti visi vidiniai rezervai lėšas naudoti efektyviau, – teigiama Valstybės kontrolės audito ataskaitoje, kurioje vertinamas statutinės vidaus tarnybos valdymas. Pasak valstybinių auditorių, vienose srityse lėšų išties trūksta, o kitose yra galimybių pataupyti. Vidaus reikalų ministerija nesiėmė visų reikiamų priemonių tobulinti vidaus tarnybos valdymą ir racionaliau perskirstyti turimus išteklius. Policijos departamente, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente ir jiems pavaldžiose įstaigose, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje, Vadovybės apsaugos departamente ir Viešojo saugumo tarnyboje praėjusiais metais dirbo beveik 20 tūkst. statutinių pareigūnų. Per pastaruosius dvejus metus vidaus tarnyboje buvo panaikinta daugiau nei tūkstantis pareigybių, daugiausia – tiesiogiai viešojo saugumo funkcijas vykdančių pirminės ir vidurinės grandies pareigūnų pareigybių. Kadangi dažniausiai buvo naikinamos neužimtos pareigybės, bendras faktiškai dirbančių pareigūnų skaičius beveik nepasikeitė. Valstybiniai auditoriai atkreipė dėmesį, kad nėra sukurtų teisinių ir organizacinių prielaidų, kad būtų suformuota efektyviai veikianti vidaus tarnyba, nes neplanuojamas bendras vidaus tarnybos pareigūnų poreikis viešojo saugumo uždaviniams įgyvendinti ir nereglamentuotas pareigūnų poreikio nustatymas vidaus reikalų įstaigose. Nebuvo įvertintos visos galimybės sumažinti vadovaujančių darbuotojų ir aptarnaujančio personalo skaičių, taigi ir išlaidas šiam personalui išlaikyti. Visose vidaus reikalų įstaigose yra pareigybių, kurios nepagrįstai priskirtos statutinių pareigūnų pareigybėms. Pareigūno statusą turi kai kurie apskaitos, teisės, personalo, viešųjų ryšių padaliniuose dirbantys asmenys, kurie realiai nevykdo pareigūno funkcijų. Pareigūno statusas suteikia teisę į socialines garantijas, materialinį aprūpinimą, kompensacijas ir kitas išmokas, todėl valstybei išlaikyti pareigūną kainuoja brangiau negu karjeros valstybės tarnautoją ar kitą darbuotoją. Valstybės kontrolė atkreipė dėmesį, kad ši jau prieš dešimtmetį įvardyta problema iki šiol neišspręsta. Be to, valstybės biudžeto išlaidas didina tai, kad visi vidaus tarnybos pareigūnai, tarp jų ir esantys Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezerve, nepriklausomai nuo jų tarnybos pobūdžio ir ypatumų, turi vienodą teisę į socialines garantijas. Valstybiniai auditoriai pažymėjo, kad nepakankamai taupiai ir efektyviai buvo naudojamos vidaus tarnybos pareigūnų darbo užmokesčiui ir socialinėms garantijoms skirtos lėšos. Nustatant vidaus tarnybos pareigūnų pareigybės kategoriją, nuo kurios priklauso pareiginės algos dydis, ne visada užtikrinamas apmokėjimo pagal atliktą darbą principas. Nors kai kurių pareigybių paskirtis yra analogiška, tačiau įstaigose nustatyta pareigybės kategorija skiriasi beveik tris kartus. Pareigūnų važiavimo išlaidoms kompensuoti kasmet išleidžiama apie 12 mln. Lt. Audituotose įstaigose 99,9 proc. šios sumos buvo panaudota kompensuojant pareigūnų išlaidas tik važiavimui iš namų į tarnybą ir atgal. Šios kompensacijos nepriklauso nuo to, ar pareigūno tarnybos vieta yra jo gyvenamojoje vietovėje ar už jos ribų. Todėl, pavyzdžiui, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno važiavimo į tarnybos vietą pasienio poste, kuris yra už keliasdešimt kilometrų nuo jo namų, ir policijos pareigūno, kuris gyvena ir dirba tame pačiame mieste, išlaidos kompensuojamos pagal vienodus principus. Pateiktose rekomendacijose Vyriausybei ir Vidaus reikalų ministerijai pasiūlyta inicijuoti konkrečių teisės aktų pakeitimus, kurie leistų efektyviau organizuoti vidaus tarnybos valdymą ir racionaliau naudoti tam skirtas lėšas. Papildoma informacija: Valstybės kontrolės 4-ojo audito departamento direktoriaus pavaduotoja Sigita Gorovniova, tel. (8 5) 266 6748. Valstybinio audito ataskaita „Statutinės vidaus tarnybos valdymas” skelbiama www.vkontrole.lt
