Šiemet vasario 14 d. minima pirmoji Europos epilepsijos diena. Ta proga šiandien Seime surengta spaudos konferencija „Daugiaveidė epilepsija”, kurios metu aptartos Lietuvos epilepsija sergančiųjų problemos. Vasario 15 d. Europos Parlamente Strasbūre vyks šiai temai skirta konferencija ir diskusijos, kurių pagrindinė žinia yra ta, kad epilepsija — ne tik medicininė problema. Epilepsija yra viena dažniausių lėtinių nervų sistemos ligų. Pasaulyje ja serga daugiau nei 50 mln. žmonių, Europoje apie 6 mln., Lietuvoje – apie 24 000, iš kurių 4 000 — vaikai. Ši liga gali atsirasti bet kuriame amžiuje dėl nervų ląstelių pažeidimo, sukeliančio besikartojančius priepuolius. Dviems trečdaliams žmonių epilepsijos priepuoliai gali būti kontroliuojami vaistais, deja, kitiems priepuoliai kartojasi dažniau nei kartą per mėnesį, kai kuriems ir kasdien. Dėl epilepsijos priepuolių grėsmės pacientai gyvena nuolatinėje baimėje, kad priepuolis gali ištikti bet kur — gatvėje, mokykloje, darbe. Epilepsija yra slepiama, sergantieji vengia apie ją kalbėti viešai ne tik dėl galimų apribojimų, bet ir dėl neigiamo visuomenės požiūrio. Nustatyta, kad socialinių veiksnių poveikis daugeliui sergančiųjų yra daug didesnis, nei pačios ligos. „1997 m. paskelbti Europos epileptologinės pagalbos standartai, kuriuose rekomenduojama, kaip turėtų būti teikiama šiuolaikinė pagalba diagnozuojant, gydant vaistais, teikiant psichosocialinę reabilitaciją. Lietuvoje tie standartai praktiškai neegzistuoja, tačiau Lietuvos epilepsija sergančiųjų integracijos asociacija (LESIA) aktyviai veikia šioje srityje ir 2008 m. aprobuotos trys naujos asociacijos sukurtos reabilitacijos metodikos. LESIA kartu su savo narėmis analogiškomis draugijomis 6 Lietuvos regionuose teikia socialinės reabilitacijos paslaugas sergantiesiems. 2008–2010 m. šių paslaugų suteikta 1 400 asmenų. Tačiau valstybiniu lygmeniu epilepsija nėra prioritetinė sveikatos ir socialinės priežiūros sritis, apie ją per mažai kalbama viešai”, — teigė LESIA prezidentė dr. Danutė Murauskaitė. „Epilepsija sergantys pacientai negauna specializuotų medicininės reabilitacijos paslaugų, jiems neteikiamos kompleksinės gydymo paslaugos. Be to, šiuo metu vykdomos „sveikatos sistemos reformos” dėka epilepsija sergančiųjų gydymas bus perduotas šeimos gydytojams, kurie nėra parengti gydyti šį sudėtingiausią neurologinį susirgimą. O didžiausia bėda mūsų valstybėje — tarpžinybinio bendradarbiavimo tarp ministerijų stoka, ypatingai tarp Sveikatos apsaugos bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų”, — akcentavo Seimo Darbo partijos frakcijos narė, Sveikatos reikalų komiteto narė Dangutė Mikutienė Šie pacientai negauna specializuotos profesinės reabilitacijos, nors net 60 proc. epilepsija sergančiųjų neturi profesinio išsilavinimo, o dirbančiųjų yra apie 19 proc. Epilepsija sergantiems asmenims neteikiamos gyvybės ir nelaimingų atsitikimų draudimo paslaugos. Šie asmenys negauna jokių signalizacijos (naktinių priepuolių perspėjimui) ir specialių apsaugos priemonių. Lietuvoje yra registruota ir kompensuojama daugelis vaistų nuo epilepsijos, tačiau kompensavimo tvarka nėra garantuota visoms epilepsijos formoms, naujų vaistų kompensavimas yra stabdomas. Šie žmonės patiria apribojimus, siekiant įgyti išsilavinimą, profesiją, ieškant darbo, vairuojant automobilį. „Man kelia didžiulį susirūpinimą, kad Lietuvoje iki šiol epilepsija sergantieji lieka išstumti iš visuomenės, neužtikrinamos jų teisės gauti reikalingas ir kokybiškas sveikatos priežiūros bei reabilitacijos paslaugas, o tai jau yra diskriminacija”, — sakė D. Mikutienė.