Prieš dešimt metų, 2001 metų pradžioje, pradėjo veikti Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas kaip galutinė instancija, vykdanti teisingumą administracinėse bylose. Taip buvo baigta formuoti administracinių teismų sistema Lietuvoje. Vienas iškiliausių Lietuvos teisės mokslo kūrėjų, teisėtyrininkas Mykolas Romeris sakė, kad „administracinis teismas – viena iš rimčiausių teisinės valstybės institucijų, kuria remiasi teisinė valstybė, nes be administracinio teismo teisinės valstybės nėra: yra tiktai policinė valstybė”(Mykolo Romerio mokslas apie valstybę: monografija/ mokslinis redaktorius Mindaugas Maksimaitis. Vilnius, 1997). Po Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje vyko esminiai pokyčiai valstybės politiniame, ekonominiame ir socialiniame gyvenime. Atitinkamai keitėsi ir teisinė sistema, kurios pagrindu tapo naujos vertybės. Totalitarinėje santvarkoje prioritetai buvo išsidėstę taip: valstybė, visuomenė, žmogus. Demokratinis pasaulis remiasi kita vertybine sistema. Laisvas žmogus teisingoje visuomenėje – stiprios valstybės pagrindas. Todėl žmogaus teisių apsauga tampa valstybės pripažįstamu teisiniu prioritetu, kertiniu akmeniu, kuriant teisinę sistemą. Įtvirtinant demokratinius santykius tarp piliečio, visuomenės ir valstybės, pagrindinis dėmesys skiriamas asmens teisių apsaugai nuo galimo valstybės pareigūnų piktnaudžiavimo. Administracinė justicija tampa svarbia teisės dalimi, reguliuojančia santykius viešojo valdymo sferoje. Administracinės justicijos pirminis tikslas apsaugoti asmens teises ir laisves nuo neteisėtų viešosios valdžios veiksmų. Šiandien jau turime sukurtą žmogaus teises ginančią teisinę institucinę sistemą. Žmogus gali ginčus su valdžios institucijomis spręsti ir ne teismo keliu. Veikia ombudsmeno, kitos neteisminės (kitaip kvaziteisminės) institucijos. Sukurta administracinių teismų sistema, kurios aukščiausia instancija – Vyriausiasis administracinis teismas pagrindinis žmogaus teisių apsaugos nuo valdžios institucijų neteisėtų veiksmų ar savivalės garantas. Atrodytų, jau turėtų būti išspręsta žmogaus nepasitikėjimo valstybe problema. Tačiau šiandien viešai skleidžiama žinia, kad žmonės išvyksta iš Lietuvos, nes pasigenda teisingumo. Vargu ar administracinės justicijos spragos yra pagrindinė emigracijos priežastis, bet, tikriausiai, viena iš daugybės priežasčių. Taigi, kas trukdo sureguliuoti darnius santykius tarp piliečio, visuomenės ir valstybės? Administracinė justicija mūsų šalyje, galima sakyti, dar tik ieško to kelio, kuris padėtų įgyvendinti jai skirtą misiją. Atrodo turime reikalingus įstatymus, puikią institucinę sistemą, tačiau administracinis procesas visgi pernelyg painus žmogui. Įstatymuose dažnai stengiamės sureguliuoti kiekvieną situaciją, todėl jie tampa pakankamai sudėtingi teisininkui ir beveik nesuprantami piliečiui. Įstatymai dažnai rengiami fragmentiškai remiantis kitų šalių patirtimis, bet per lėtai reaguojant į mūsų visuomenės poreikius, socialinės raidos ypatumus, patvirtintus tyrimais, kitas mokslines įžvalgas. Gilias demokratijos tradicijas turinčiose šalyse ombudsmenai puikiai atlieka savo misiją spręsdami piliečio ir valdžios ginčą neteismine tvarka. Tai gerokai palengvina piliečių padėtį ir teismų veiklą. Tačiau Lietuvoje vis dar pasitaiko atvejų, kai pareigūnai pasako piliečiui, kad Seimo kontrolieriaus rekomendacija nieko nereiškia. Taip, stengiantis problemą spręsti paprasčiau ir ekonomiškiau, praleidžiami kreipimosi į teismą terminai ir žmogus lieka nusivylęs teisingumu. Labai dažnai piliečiai skundžiasi, kad teisingumas nepasiektas dėl padarytų minimalių procedūrinių klaidų ginant savo teises. Ar teisinga, kad procedūrinė klaida nulemia ginčo baigtį ir užkerta kelią esminiam ginčo sprendimui? Spręstinų problemų, užtikrinant aiškų, lengvai prieinamą ir teisingą administracinių ginčų sprendimo procesą yra daug. Tačiau įgyjame vis daugiau patirties gyventi demokratijoje, žinome, kad klaidas ir trūkumus reikia pažinti ir taisyti. Teisės ir sociologijos mokslininkų, praktikų ir įstatymo leidėjo nuoseklus bendradarbiavimas padėtų kurti tokią teisę, kuri yra suprantama ir prieinama žmogui, atitinka visuomenės poreikius bei užtikrina ekonomišką, efektyvų, teisingą ir greitą procesą sprendžiant ginčus tarp žmogaus ir valdžios institucijų. Esu įsitikinęs, kad administracinės justicijos srityje dirbančių išmintingų ir atsidavusių garbių profesionalų, teoretikų ir praktikų, šiandieninis darbas padės pasiekti konkrečių rezultatų stipresnės demokratijos link. Sveikinu Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dešimtmečio proga. Šis teismas savo veikloje remiasi geriausia Europos Sąjungos ir pasaulio praktika, mokslo naujovėmis, formuoja vieningą administracinių teismų praktiką ir taip užtikrina nenutrūkstamą pažangą stiprinant administracinę justiciją, kaip vieną pagrindinių žmogaus teisių garantų. Arminas Lydeka, Žmogaus teisių komiteto pirmininkas, tel. 85 239 67 36, el.p. arlyde@lrs.lt