Programa „Atnaujinkime būstą – atnaujinkime miestą” yra Vilniaus miesto savivaldybės 2010-2012 metų veiklos plano 5-osios programos „Būsto plėtra” sudedamoji dalis. Bet ar visada pasiteisina gyvenamojo namo renovacija? Visur yra akcentuojama, kad pagerėja aplinkos sąlygos, gražesnė namo išorė, mažiau suvartojama šilumos energijos,palengvėja namo eksploatacija, tačiau niekur neminimas pagrindinis dalykas! Miesto gyvenamųjų namų renovaciją juos tinkamai apšiltinant būtina pradėti tik po to , kai bus įvertintas visų renovuojamų pastatų stovis, kadangi gyvenamieji namai, vadinami ,,chruščiovkėmis” ir pirmieji stambiablokiniai namai buvo jungiami elektros suvirinimo būdu. Šiuo metu daugumoje yra visiškai nusidėvėję ir reikalauja pilno kapitalinio remonto, įskaitant surenkamų blokų sujungimo mazgų renovaciją, kas buvo numatyta statybos techninėse sąlygose po 50 metų eksploatacijos. Nustačius, kad jeigu gyvenamojo namo renovuoti neapsimoka, to pastato gyventojai apgyvendinami į tam tikslui išskirtus rezervinius butus, o avarinius sugriovus, pagal paskelbtų konkursų sąlygas sklypai bus atiduodami statyti šiuolaikinius gyvenamuosius namus, kur bus apgyvendinti nugriautų pastatų gyventojai. Miesto gyvenamųjų namų pastatų apšiltinimo renovacijai pasiruošti ir jos atlikimui stebėti turi būti sukurtas patyrusių nepriklausomų specialistų konsultacinis centras, kontroliuojamas valstybės. Dauguma politikų kalba, kad reikėtų įvesti priverstinį būsto renovavimo būdą, tačiau ar tai yra išeitis? Europos sąjungos šalys jau seniai praktikuoja senų nusidėvėjusių namų griovimą ir modernių, šiuolaikiškų namų statybą. Jūsų kandidatas į Vilniaus m. tarybą Alfonsas Navickas, tel. (8-607) 50705, el. paštas: virginijusnavickas@gmail.com