Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius, pirmadienį komentuodamas vadinamosios D. Kreivio pažymos reikšmę, pastebėjo: „Pažyma parodė, kad kovoje su korupcija turime siekti sisteminių permainų ir tam vien tik teisėsaugos institucijų pastangų tikrai neužtenka”. Pasak premjero A. Kubiliaus, pažyma nėra skundas prokurorams, pagal kurį galima pradėti tyrimą – tai pirmiausia asmeninis liudijimas apie korupcinės sistemos spaudimo tikrovę, su kuria teko susidurti ministrui ir Viešųjų pirkimų tarnybai. „Tai politinis dokumentas, iš kurio reikia daryti politines išvadas”, – kalbėjo Premjeras. Jo žodžiais, po „pažymos” mes visi turime tapti skaidresni. „Negalima pasislėpti už atskirų atvejų „pažymoje” smagaus nagrinėjimo ir nematyti sisteminių mūsų valstybės gyvenimo skaidrumo reikalų. Dėmesio koncentravimas į D.Kreivio ministravimo perspektyvas yra neteisingas – koncentruotis reikia į klausimą, ar mes tapsime skaidresni, ir kaip tapsime skaidresni, tai yra kaip turi veikti viešieji pirkimai, kad nekiltų abejonių dėl jų skaidrumo, kaip veikia politinė sistema ir santykiai tarp įvairių valstybės institucijų, kaip veikia ir ar efektyviai veikia teisėtvarka, ypač kovoje prieš korupciją, ir kiti panašūs klausimai yra esminės svarbos. Mes turime tapti europietiška, skaidria, stabilia, prognozuojama valstybe”, – pažymėjo premjeras A. Kubilius. Didesniam valdžios skaidrumo užtikrinimui premjeras siūlo panaudoti JAV taikomą metodiką, taip vadinamąją „saulės šviesos”(„sunshine law”) įstatymų praktiką. „Reikalausime, kad pagrindiniai sprendimų priėmėjai registruotų visus kontaktus su interesuotais asmenimis. Visų pirma tokį reikalavimą taikysime tiems valdžios pareigūnams, kurie dalyvauja priimant sprendimus dėl viešųjų pirkimų ar ES lėšų skirstymo. Nustatysime reikalavimą, kad visų valdžios įstaigų atstovų pasitarimai dėl viešųjų pirkimų organizavimo ar ES lėšų skirstymo būtų stenografuojami arba įrašomi ir esant reikalui būtų viešinami”, – sakė Vyriausybės vadovas, pažymėjęs, kad šiuo metu Vyriausybės sudaryta darbo grupė svarsto „aklųjų fondų” įsteigimo nuostatas bei jų pritaikymo šalyje principus, kuriais remiantis iš verslo į politiką perėję asmenys privalės palikti savo valdytas bendrovių akcijas specialiems fondų valdytojams, o pasibaigus kadencijai jas susigrąžinti. Vyriausybės vadovo tvirtinimu, siekiant žymiai skaidresnio visų valdžių darbo bus skubiai imamasi ir „ketvirtosios valdžios”, arba viešosios erdvės, skaidrinimo. „Teisiniai instrumentai, kurie turėtų garantuoti šios erdvės skaidrumą, yra visiškai nepakankami ir neefektyvūs. Trys valdžios – parlamentinė, vykdomoji ir teisminė – kiekvienas jos atstovas turi deklaruoti savo turtą ir pajamas, tuo tarpu „ketvirtajai valdžiai” tai netaikoma. Siūlysime tokius teisės aktus, kurie leistų visuomenei tiksliai žinoti, kas, kokios interesų grupės, kokias žiniasklaidos priemones valdo, kokį turtą ir pajamas, kokius interesus turi pagrindiniai viešosios erdvės veikiantys asmenys – redaktoriai, pagrindiniai rašantys ar kalbantys asmenys, nes jų įtaka viešajai erdvei yra žymiai didesnė nei eilinių politikų ar valdininkų”, – teigė premjeras A. Kubilius.