Likus mažiau nei pusmečiui iki 2016 m., didžiausia šalies dujų vartotoja AB „Achema“, kuri dujas, skirtingai nei visi kiti vartotojai, naudoja ne energetikos reikmėms, o kaip žaliavą, trąšoms gaminti, negali priimti sprendimo dėl suskystintų gamtinių dujų (SGD) kiekio pirkimo per Klaipėdos terminalą.
Nors gamybinių investicijų ir veiklos plėtros strategija bendrovėje sudėliota iki 2020 metų, vis dar lieka didelis klausimas dėl finansinių srautų subalansavimo. Neaiškumų kelia būsimi energetikos ir visų pirma, strateginiai dujų sektorių reglamentuojantys sprendimai, priklausantys nuo politikų ir valdininkų valios.
„Tai, kad Vyriausybei užteko drąsos ir Energetikos ministerija ėmėsi šiuo metu galiojančio ir pramonę gramzdinančio SGDT įstatymo pataisų, yra didelis proveržis, vertinant tą situaciją, kaip iki šiol sunkiai pavykdavo energetikams suderinti savo vizijas su realiais ir pagrįstais ekonominiais sprendimais dėl ūkio ir pramonės sektoriaus“, – teigia AB „Achema“ generalinis direktorius Ramūnas Miliauskas. – „Tačiau dėliojant naująjį SGDT išlaikymo modelį pasigendame didžiųjų dujų vartotojų įtraukimo, svarstomų alternatyvų, ir, ypatingai, analizuojamų kainodaros variantų pristatymo, konkrečių skaičių modeliavimo.“
Anot R.Miliausko, priiminėjant sprendimus, kurie darys ilgalaikį poveikį šalies pramonei, reikėtų pagaliau į analizes ir variantų svarstymus įtraukti ir pramoninkų atstovus, kurie turėtų įvertinti ir būsimų teisės aktų poveikį ūkiui bei eksporto plėtrai.
„Šįkart tikimės, kad pagaliau prieisime prie vakarų demokratinių valstybių praktikos, kai dar prieš pateikiant įstatymo pataisas ir naujojo modelio kainodarą Vyriausybės ir LR Seimo svarstymui, jos bus pilnai išanalizuotos su visomis šalimis. Keli valdinininkai neturėtų lemti sprendimo dėl milijonus eurų šalies pramonei kainuosiančių teisės aktų pataisų“,- tvirtino AB „Achema“ generalinis direktorius R.Miliauskas.-„Kol kas matėme tik abstrakčius pasvarstymus ir nei vieno konkretaus modelio ar kainodaros varianto. Iki šiol neatsakyta į kelis itin svarbius klausimus dėl naujojo SGDT išlaikymo modelio:
1) Kaip skaičiuojamas bendras Lietuvos gamtinių dujų (GD) pajėgumas? Ar pagal faktiškai užsakytus pajėgumus, kurie gali nuolat kisti ir taip sudaryti sąlygas manipuliuoti sistema, ar pagal maksimaliai galimus techninius pajėgumus, kas būtų sąžininga, siekiant „Ambergrid“ užtikrinti perdavimo galingumus ir taip garantuojant energetinį saugumą?
2) Kiek galutinėj kainoj ir kokia dalimi sudarys papildomos sąnaudos atsiradusios dėl taip vadinamos lanksčios prekybos, kai terminalo operatorius galės pirkti brangiau ir parduoti – pigiau, o kainų skirtumą galimai dengs vartotojai? Ir kas atliks tokios prekybos kontrolę bei priežiūrą?“
Anot vienos antros pagal dydį Lietuvos eksportuotojos, bendrovės „Achema“ vadovo, konstruktyvus darbas įtraukiant visas šalis turi prasidėti neatidėliojant, nes iki naujosios redakcijos įstatymo pataisų, metodikos ir jas lydinčių poįstatyminių aktų, įsigaliojimo liko mažiau nei 4 mėnesiai.