Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) licencijos panaikinimas yra radikali ir neteisėta poveikio priemonė prieš asociaciją, užimančią du trečdalius elektros ir elektronikos atliekų rinkos. Akivaizdu, kad šią kraštutinę poveikio priemonę Aplinkos apsaugos agentūra panaudojo ne spręsti atliekų tvarkymo uždavinius ar apsaugoti gyventojus nuo pavojingų atliekų poveikio, nes neparengė jokio veiksmų plano, kas perims šią funkciją, koks jau sukauptų pavojingų atliekų likimas 4500-uose konteinerių. Tikėtina, kad Aplinkos ministerija ir jai pavaldžių įstaigų aukšti pareigūnai, naudodami savo administracines galias, ėmėsi atliekų tvarkymo rinkos perskirstymo tarp jos dalyvių.
Tai rugsėjo 17 d. Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos spaudos konferencijoje „Kas prisiims atsakomybę už likimo valiai paliktas elektronikos atliekas?“ Seime tvirtino Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas, socialdemokratas Artūras Skardžius
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko, socialdemokrato Juliaus Sabatausko teigimu, Aplinkos apsaugos agentūros sprendimas panaikinti EPA licenciją, suteikiančią teisę tvarkyti elektros ir elektronikos įrenginių atliekas, buvo nepagrįstas: „Bent du iš trijų per metus įspėjimų, kurie pagal įstatymą suteikia pagrindą naikinti šią licenciją, buvo nepagrįsti ir akivaizdžiai tendencingi“, – sakė J. Sabatauskas.
Dėl pirmojo įspėjimo agentūra pati prisipažino suklydusi, todėl jį galima laikyti niekiniu. Jį EPA gavo dėl to, kad neva nepateikė reikiamų dokumentų, kai aplinkos ministro įsakymo pagrindu VAAT (Valstybinė aplinkos apsaugos tarnyba) darė nepagrįstą papildomą asociacijos veiklos patikrinimą. Agentūra, patikėjusi klaidingomis VAAT išvadomis, pati vėliau pripažino, kad tuos neva trūkstamus dokumentus yra gavusi, o sutartis su „Kauno švara“ buvo sudaryta dar 2013 metais.
Kitą įspėjimą EPA gavo iš Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) dėl veiklos neesminių ataskaitos trūkumų, kuriuos EPA operatyviai ištaisė. Savo praktikoje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad toks laikytinas procedūrinio pobūdžio, ir, jei pažeidimas pašalinamas, laikomas nebuvusiu. Todėl šis įspėjimas buvo teisiškai neproporcingas ir neadekvatus, jį galima laikyti abejotinu ir teisiškai nepagrįstu.
Likęs įspėjimas buvo praktiškai neišvengiamas, nes Aplinkos ministerija be asociacijos žinios ir be pereinamojo laikotarpio atšaukė banko garantiją, vietoj kurios asociacija turėjo pernelyg trumpą laiko tarpą surinkti lėšas naujos banko garantijos suformavimui. J. Sabatauskas išreiškė viltį, kad teismas panaikins AAA sprendimą dėl EPA licencijos panaikinimo.
EPA direktorius Mantas Varaška teigė, kad aplinkos viceministro A. Genevičiaus teiginiai apie neva EPA plaunamus pinigus ir nusikalstamą bendradarbiavimą su atliekų tvarkytojais, dalyvavimu korupcinėse schemose ir kt., buvo atvirai melagingi ir jis turėtų už juos prisiimti atsakomybę. Nė vienas iš šių kaltinimų nebuvo pagrįstas ar įrodytas.
EPA atstovauja daugiau nei 400 įmonių, kurie užsiima elektros ir elektronikos įrenginių atliekų tvarkymu. Panaikinus licenciją, net apie 4,5 tūkst. atliekų surinkimo konteinerių liko be priežiūros, nukentėjo visuomenės edukacija apie atliekų rūšiavimą ir kt.
Spaudos konferencijos garso įrašą galite paklausyti čia.