ŽTK: korupcijos prevencijos priemonės negali prieštarauti esminiams žmogaus teisių principams

Rugsėjo 23 d. posėdyje Seimo Žmogaus teisių komitetas (ŽTK) svarstė projektus, kuriais siekiama mažinti korupcijos apraiškas užtikrinant efektyvesnę korupcijos prevenciją. Apsvarstyti Korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX-904 2, 5, 6, 10 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 51, 52, 101, 102, 103 straipsniais įstatymo (XIIP- 2520), Korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX-904 9 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 5, 8 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektai (XIIP-3152; XIIP-3153).

Korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX-904 2, 5, 6, 10 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 51, 52, 101, 102, 103 straipsniais įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į tai, kad galiojančiuose Lietuvos Respublikos įstatymuose nėra nustatyti korupcijos prevencijos priemonės – nustatytų korupcijos atvejų paviešinimas, vykdantys subjektai ir vykdymo tvarka, nėra apibrėžti korupcinio pobūdžio administraciniai, tarnybiniai, darbo drausmės pažeidimai. Taip pat nėra įteisintas ir valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens, pretendento į vienas iš minėtų pareigų elgesio rizikos vertinimas, tačiau vykdant korupcijos prevenciją tam tikrose teisėsaugos institucijose vis tik yra įdiegta pareigūnų elgesio rizikos vertinimo praktika. Tokią  praktiką, įstatymo rengėjų manymu, yra tikslinga įteisinti įstatymų lygmeniu, išplečiant jos taikymą ir kitose viešojo sektoriaus institucijose ir įstaigose. Taigi įstatymo projektu siūloma įtvirtinti korupcinio elgesio rizikos vertinimą bei pareigą pranešti apie atvejus, kai tarnautojui, ar jam prilygintam asmeniui siūloma atlikti nusikalstamus veiksmus.

Komitetas, išnagrinėjęs projektą, priėjo išvados, kad projekto tikslas – efektyvi kova su korupcija, yra geras, tačiau pasirinkti būdai šiam tikslui pasiekti nėra tinkami. ŽTK nariams kilo abejonių, ar siūloma kova su korupcija netaps susidorojimo su konkurentais įrankiu, ar projekte siūlomi kovos su korupcija būdai yra korektiški nekaltumo prezumpcijos principo, įtvirtinto Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje, aspektu. Abejonių sukėlė ir numatoma galimybė labai platų asmenų ratą tikrinti poligrafu. Komitetas nusprendė pasiūlyti pagrindiniam komitetui siūlyti grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti.

Korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX-904 9 straipsnio pakeitimo įstatymo bei Kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 5, 8 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektais siūloma nustatyti, jog turėtų būti renkama ir pateikiama įslaptinta informacija apie asmens atžvilgiu atliekamus tyrimus dėl rengiamos, daromos ar padarytos nusikalstamos veikos, parengta kriminalinės žvalgybos informacijos pagrindu. Taip pat siūloma nustatyti, kad informacija apie kriminalinės žvalgybos (operatyvinės veiklos) tyrimus teikiama už paskutinius 10 metų, bei siūloma nustatyti, kad pagal Korupcijos prevencijos įstatymą informacija teikiama į pareigas teikiančiam skirti subjektui. Kriminalinės žvalgybos įstatyme siūloma įvesti ir papildomą kokybinį informacijos, kurios pagrindu gali būti pradedamas kriminalinės žvalgybos tyrimas, požymį. Kriminalinės žvalgybos tyrimas turėtų būti pradedamas ne bet kokios, o tik patikrintos informacijos pagrindu. ŽTK pirmininkė Zita Žvikienė išreiškė nuomonę, kad įslaptintos informacijos teikimas neturi būti Korupcijos prevencijos įstatymo reguliavimo dalyku – slaptos informacijos teikimas turi būti reglamentuojamas tik Kriminalinės žvalgybos įstatymu. Tačiau komitetas iš esmės pritarė rengėjų pasiūlytiems Korupcijos prevencijos ir Kriminalinės žvalgybos įstatymų projektams (XIIP-3152; XIIP-3153).

 

 

 

Parašykite komentarą